Bernardinai.lt

Sekmadienio meditacija. Kun. Kęstutis Dvareckas. Rūpinkis dabartimi, o ateitį parengs Dievas

XXIX eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e29_s.html. Šį sekmadienį mes vėl girdime Viešpaties Jėzaus pokalbį su žmogumi, su žmonija. Žmogui turbūt visuomet bus aktualus ateities klausimas – kas bus, kaip bus? Mes, norėdami pasirūpinti savo ir tų, kuriuos mylime, ateitimi, dažnai artinamės Dievo link, klausdami, ką daryti, ar prašydami labai konkrečių dalykų. Ir šiandien du broliai ateina pas Viešpatį prašyti, kad jų ateitis būtų užtikrinta ir saugi, kad būtų garbinga. Jie prašo sėdėti vienas Viešpaties dešinėje, kitas – kairėje. O Viešpats mus, labai besirūpinančius ateitimi, kviečia žiūrėti į dabartį, į tai, ką šiandien darome. Tai, ką šiandien sodiname, ką laistome – tai, ką šiandien veikiame – ir taps mūsų ateitimi. Ir ji bus arba per tarnystę – į išaukštinimą, arba per garbės vaikymąsi – į nužeminimą. Viešpats Jėzus prašo rūpintis dabartimi. „Nežinote, kad prašote“, – sako Jėzus savo ateitimi susirūpinusiems broliams. Turbūt iš tikrųjų, kai nežinome, ko prašome, ko norime, kur einame – dažnai blaškomės, tikėdamiesi ir mėgindami ant savo ribotumo padiktuotų planų pasistatyti tą saugią dabartį ir ateitį. Žinojimas yra Viešpaties valioje – „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6, 68). Taigi mes turėtume ne primetinėti Dievui savo matymą, kokia turėtų būti ateitis, bet pasikliauti Dievu, kuris mums yra prirengęs tai, „ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo“ (1 Kor 2, 9), pasikliauti Dievu, kuris geriau žino ir labiau myli mus, nei mes patys save. „Ne mano reikalas, – sako Viešpats mokiniams, – dalinti vietas.“ Ir iš tikrųjų Jėzaus pavyzdžiu galėtume klausti: „Kas gi yra mano reikalas?“ Jeigu mes įstrigome praeityje, velkamės jos naštą arba blaškomės ateities baimėse – mes prarandame šią dieną, o „kiekvienai dienai gana savo vargo“ [Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi.] (Mt, 6, 34). Reikia sugrįžti į dabartį, kurioje mūsų laukia Dievas, sugrįžti į dabartį, kurioje Jis mums tarnauja. Evangelijos skaitinys užbaigiamas kvietimu tarnauti ir žvilgsniu, kreipiamu į patį Jėzų: „Aš atėjau, ne kad man tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10, 45). Taigi sugrįžkime į dabartį, kurioje mūsų laukia Dievas, kad mums duotų visa, ko reikia, kad augtume iki paties Dangaus. Kunigas Kęstutis Dvareckas yra bendruomenės „Aš esu“ vadovas, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos rezidentas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmdienio-meditacija-rupinkis-dabartimi-o-ateiti-parengs-dievas/.

Politologas Egdūnas Račius apžvelgia įvykius Artimuosiuose Rytuose

Pasaulio dėmesys šią savaitę vėl koncentruojasi į Artimuosius Rytus, kur nužudytas palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ vadovas Yahya Sinwaras, laikomas pagrindiniu praėjusių metų spalio 7-osios išpuolio Izraelyje kaltininku. Politikai, politologai pateikia skirtingus vertinimus dėl šio nužudymo pasekmių. Vieni teigia, kad tai didelio karo pabaigos pradžia, kiti – kad „Hamas“ vadovo žūtis sukels naują pasipiktinimų ir pasipriešinimų bangą Artimuosiuose Rytuose. Politologas, islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius linkęs manyti, kad organizacijos „Hamas“ sunaikinimas reiškia perėjimą į antrąją karo pusę. Profesorių kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Svarstydamas, kuria linkme vystysis įvykiai Artimuosiuose Rytuose po įvykdyto „Hamas“ vadovo Y. Sinwaro nužudymo, prof. E. Račius mano, kad reikėtų sutikti su Izraelio ministro pirmininko pareiškimu, jog tai yra karo Gazoje pabaigos pradžia. „Žinoma, tai nieko neįpareigoja, nepasako, nei kada, nei kokiomis apimtimis, tačiau šis konkretus įvykis liudija, kad „Hamas“ kaip organizacija realiai nustojo egzistuoti ir pagrindinis Izraelio tikslas – sunaikinti „Hamas“ – jau beveik pasiektas“, – tvirtina islamo ekspertas. Kodėl Yahya Sinwaras laikomas pagrindiniu praėjusių metų spalio 7-osios išpuolio Izraelyje, dėl kurio prasidėjo karas, kaltininku? „Jeigu žvelgtume iš teisinės pusės, tai negalėtume iš karto nuteisti ir sakyti, kad Yahya Sinwaras buvo pagrindinis išpuolio sumanytojas, organizatorius. Jeigu žiūrėsime paprastai – politine prasme jis vis dėlto buvo pagrindinis Gazos Ruožo veikėjas. Didžiulė tikimybė – jei visa tai ir ne pats sugalvojo ar suorganizavo, tai bent turėjo žinoti ir leisti tai daryti. Sunku įsivaizduoti, kad „Hamas“ organizacijoje Gazos Ruože, kuriam vadovavo būtent Yahya Sinwaras, kažkas slapčia nuo jo būtų susitarę organizuoti tokio masto išpuolius“, – komentuoja prof. E. Račius. Štai keletas naujausių dabartinės padėties Artimuosiuose Rytuose vertinimų. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė, kad „Hamas“ vadovo Y. Sinwaro nužudymas Gazos Ruože yra daugiau nei metus trunkančio karo palestiniečių teritorijoje pabaigos pradžia. Irano misija prie Jungtinių Tautų pareiškė, kad Y. Sinwaro nužudymas sustiprins pasipriešinimą regione. Libano grupuotė „Hezbollah“ pranešė kare su Izraeliu pradedanti naują etapą, teigdama, kad prieš karius pirmą kartą buvo panaudotos preciziškai valdomos raketos. Prof. E. Račiaus manymu, jeigu kalbame pirmiausia apie Iraną, jo poziciją, retoriką – tai ji buvo tokia, kokią mes ir dabar girdime. „Tai troškimas, kad regiono žmonės ir galbūt valstybės labiau įsitrauktų ir imtųsi smurtinių karo veiksmų prieš Izraelį. Tai yra labiau sapno lygmens kalba. Realus gyvenimas rodo, kad susitelkimo tarp arabų, musulmonų nėra. Yahya Sinwaras buvo mažesnio kalibro veikėjas. Jis neturėjo nei didelio įdirbio, nei charizmos, kokią turėjo Ismailas Haniyeh. Taip kad šis įvykis, žiūrint plačiau į situaciją regione, nėra toks skausmingas. Nemanau, kad dabartinė Irano retorika yra kuo nors rimtesniu pagrįsta. Matome, kad „Hezbollah“ taip pat nėra stipri karine prasme, nors tai bando demonstruoti. O štai Izraelis, kaip matome, bombarduoja be paliovos Libano teritorijoje. Tad tas „Hezbollah“ paskelbimas apie kažkokį naują etapą yra nerimtas. Nemanau, kad organizacijos nariai dabar imtųsi kažkokių veiksmų ir jiems pradės sektis kare su Izraeliu. Tuo tarpu Izraeliui, galima sakyti, sekasi. Kaip įvykiai rutuliosis toliau, ką darys kitos organizacijos – parodys laikas. Sutikčiau su nuomone, kad dabar einama į antrąją karo pusę, o ne pabaigą“, – sako islamo specialistas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/prof-e-racius-hamas-kaip-organizacija-realiai-nustojo-egzistuoti-pagrindinis-izraelio-tikslas-ja-sunaikinti-beveik-pasiektas/.

Pokalbis su SAM patarėja Ginreta Megelinskiene apie skipijimą nuo Covid-19

Lietuvoje pastebimai vėstant orams, prasideda naujas peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 sezonas. Šalį jau pasiekė naujoms atmainoms pritaikyti skiepai, tad didžiausios rizikos gyventojai raginami paskubėti skiepytis. Šio sezono metu nuo COVID-19 ligos skiepijama atnaujintomis vakcinomis, kurios skiriasi nuo tų, kuriomis buvo skiepijama pernai. Apie visa tai išsamiau žurnalistui Vytautui Markevičiui pasakoja epidemiologė, Sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Ginreta Megelinskienė. Pasak specialistės, COVID-19 liga visoje Europoje plinta gana sparčiai, fiksuojamas sergamumo pakilimo laikotarpis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 40-osios savaitės duomenimis, COVID-19 liga sudarė maždaug šeštadalį visų per savaitę registruotų atvejų. Lietuvoje jau prasidėjo oficialusis gripo sezonas, t. y. laikotarpis, kai įprastai padaugėja sergamumas kvėpavimo takų, peršalimo ligomis. Bendras suminis sergamumo rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo ir buvo 1211 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Kai kuriose savivaldybėse sergamumo lygis yra pasiekęs ir epideminį – Kazlų Rūdos ir Vilniaus miesto savivaldybėje viršija 1500 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Praėjusią savaitę dėl COVID-19 ligos hospitalizuoti 85 asmenys ir buvo registruoti šeši mirties atvejai. Visi asmenys vyresni nei 70 metų amžiaus. „COVID-19 vakcinacija yra labai svarbi priemonė siekiant apsisaugoti nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir net mirties. Pristačiau statistiką, kad iš tiesų yra registruojami ir mirties atvejai nuo COVID-19 ligos. Labai gaila, kad taip yra, – sako epidemiologė. – Nemokamai nuo COVID-19 ligos Lietuvoje gali pasiskiepyti visi vyresni nei šešių mėnesių amžiaus asmenys, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Vakcinacija labiausiai rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims, bet iš esmės pasiskiepyti gali visi gyventojai – vakcina yra nemokama. Noriu atkreipti dėmesį, kad spalio 14 dieną, t. y. pirmadienį, į Lietuvą pristatyta nauja COVID-19 vakcinų siunta. Vakcinos šiuo metu išvežiojamos į jų užsisakiusias gydymo įstaigas. Nuo COVID-19 ligos galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje, nesvarbu, kur asmuo yra registruotas, o sąrašas gydymo įstaigų, užsisakiusių vakcinų, yra skelbiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje. Gyventojai gali skambinti į šias gydymo įstaigas tiesiogiai arba gali užsiregistruoti vakcinacijai išankstinėje pacientų registracijos sistemoje IPR IS internetu.“ Daugiau:

Politologas Alvydas Medalinskas apie Ukrainos prezidento V. Zelenskio pristatytą pergalės planą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę ukrainiečiams ir Vakarų sąjungininkams pristatė Kyjivo pergalės planą, kuriuo siekiama nutraukti daugiau nei dvejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją. Trečiadienį V. Zelenskis pergalės planą pristatė savo šalies parlamentui, o vakar – Europos Sąjungos lyderiams. Dar anksčiau jis jį pristatė JAV prezidentui Joe Bidenui ir keliems kitiems sąjungininkams Europoje. Visas Ukrainos pergalės plano tekstas dar nepaskelbtas, o kelios jo dalys tebėra įslaptintos. Trečiadienį V. Zelenskis kreipėsi į įstatymų leidėjus Kyjive ir išdėstė penkis pagrindinius plano punktus. Dienraščiui „Bernardinai.lt“ Ukrainos pergalės plano pagrindines dalis komentuoja politologas Alvydas Medalinskas. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. „Pirmiausia noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų gerai, jog Ukrainos pergalės, arba taikos, planas buvo pristatytas ir pačioje Ukrainoje, parlamente, nes iki to laiko jis būdavo pristatomas daugiausia įtakingiausių Vakarų šalių vadovams: Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių lyderiams. Šis pristatymas parlamente taip pat buvo ir pristatymas Ukrainos žmonėms, tiems, kuriems labiausiai dėl to skauda ir kuriems tai itin svarbu. Po plano pristatymo Ukrainoje vėliau jis buvo pristatytas Europos valstybių lyderiams, NATO šalims. Pristatant planą buvo pažymėta, kad jį sudaro penki punktai, tačiau trys šio plano dalys yra slaptesnės, apie kurias viešai nekalbama. Šis planas buvo pristatytas ir Ukrainos parlamento vadovybei. Čia įvyko kelias valandas trukęs pokalbis, iš kurio galima spręsti apie tam tikrus Ukrainos įsipareigojimus. Jie daugiausia susiję su įstatymų pakeitimais. Opozicija reagavo sakydama, kad nieko naujo nesužinojo. Tačiau yra žinoma, kad opozicija nenori prisijungti prie kai kurių nepopuliarių šaliai sprendimų“, – sako A. Medalinskas. Taip pat šitame plane, anot jo, be jokios abejonės, yra punktai, adresuoti Vakarų partneriams. Tai – pirmas, antras ir penktas punktai. Pirmasis yra apie narystę NATO. „Jau girdėjome naujojo NATO generalinio sekretoriaus reakciją. Jis sakė, kad Ukraina bus 33-ioji arba 34-oji NATO valstybė. Bet vėlgi nežinome, ar tai yra tik pareiškimas, ar kai kas daugiau. Nuskambėjo ir Amerikos ambasadoriaus pareiškimas, kuriame jis pabrėžė, kad artimiausiu metu nemato galimybių Ukrainai tapti NATO nare. Antrame plano punkte kalbama apie leidimą Vakarų partnerių perduota ginkluote atakuoti Rusijos teritorijoje esančius strateginius taikinius. Tam labiausiai prieštarauja JAV. Antrame punkte pabrėžiama, kaip svarbu suteikti Ukrainai ginkluotę, kurios iš tikrųjų trūksta: priešraketinės ginkluotės, elementariausios amunicijos, sunkiosios ginkluotės, tos pačios aviacijos, naikintuvų ir daugelio kitų dalykų. Yra penktas punktas, kuris patiktų Donaldui Trumpui, jeigu jis būtų išrinktas JAV prezidentu. Ten nurodyta, kad jeigu JAV nori patraukti kai kuriuos dalinius iš Europos, juos kompensuotų Ukrainos karinės pajėgos, jeigu ši šalis taptų NATO nare“, – aiškina politologas A. Medalinskas. Anot jo, dabar labai svarbu, kokių žingsnių imsis Ukrainos parlamentas – „Verkhovna Rada“. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/a-medalinskas-ukrainos-pergales-plane-ne-tik-reikalavimai-bet-ir-salies-isipareigojimai/.

Pokalbis apie dronus su karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu

Prieš savaitę paskelbta žinia, kad mūsų kariuomenės sandėlius pasiekė pirmieji lietuviški koviniai dronai. Jie skirti Lietuvos kariuomenei ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Dronai nupirkti su visais papildomais priedais, paleisti bei valdyti reikalinga įranga ir mokymais. Apie dronų naudojimą karyboje ir lietuviškus dronus žurnalistui Vytautui Markevičiui išsamiau pasakoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. „Karyboje dronai naudojami palyginti seniai. Dronas – tai bendras įvairių autonominių ir robotizuotų sistemų pavadinimas. Gali būti kosmoso dronai arba robotizuotos sistemos, oro dronai, kuriuos daug kartų matėme Ukrainoje įvairiuose filmukuose. Dronų yra trys klasės. Pirma klasė – mikrodronai, juos mes dažniausiai ir matome. Antrai klasei priklauso vidutinio dydžio dronai. Paprastai būna žvalgybiniai arba kovos dronai. Trečiai klasei priskiriami dronai, kurie skraido gana aukštai, žvalgo ir perduoda informaciją. Dar yra sausumos dronai arba nepilotuojamos sausumos sistemos, antvandeniniai ir povandeniniai dronai. Dronai naudojami labai seniai, ypač ten, kur žmogui pavojinga būti arba kur jo darbas nėra būtinas“, – pasakoja D. Antanaitis. Praėjusią savaitę paskelbta žinia, kad pirmieji lietuviški koviniai dronai pasiekė kariuomenės sandėlius. Jie skirti Lietuvos kariuomenei ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kokie yra populiariausi lietuviškų dronų modeliai ir kam jie naudojami? „Bepilotės sistemos naudojamos paprastai žvalgybai arba, kaip mes matėme kare Ukrainoje, tam, kad perneštų sprogmenį. Pats dronas savaime nieko nesprogdina, nenaikina – tai daro užtaisas, pritvirtintas prie drono. Taigi svarbu ne kokia platforma, o koks krovinys. Reikšmingą vaidmenį atlieka ryšių sistema, kurią gali sutrikdyti priešo elektroninės kovos priemonės. Lietuvos kariuomenė įsigijo mini dronus ir mikrodronus, skirtus mokytis pilotuoti šią techniką, o reikalui esant panaudoti kitiems tikslams“, – teigia karybos ekspertas. Pasak jo, lietuviškai dronai didelio išskirtinumo neturi, bet, kaip skelbia Krašto apsaugos ministerijos pranešimas, jie buvo bandomi Ukrainoje du kartus. „Pirmą kartą neperėjo patikros dėl to, kad buvo sutrikdyta jų ryšių sistema, dronai buvo neveiksmingi. Antrą kartą bandymai buvo sėkmingesni“, – kalba D. Antanaitis. Kokią reikšmę lietuviški dronai turi šalies gynybai ir saugumui? Ar jie gali tapti svarbia eksporto preke? „Norint įsilieti į bendrą valstybės gynybinę struktūrą, taip pat išeiti į pasaulio rinką, reikia būti kažkuo pranašesniam už kitus. Sprendžiant iš naujausių ginkluotės ir saugumo parodų, visos šalys daug investuoja į įvairias bepilotes sistemas, nebūtinai skraidančias, bet ir važiuojančias, plaukiančias ar povandenines. Tam, kad išeitum į pasaulio rinką, reikia sukurti kažką tokio, ko kiti neturi, ir aš manau, kad lietuviai tikrai gali tai padaryti. Kad ir kaip fantastiškai skambėtų, tačiau Lietuvos startuoliai kuria programinę įrangą, skirtą kosminiams dronams, kad kosmoso laivai autonomiškai ir automatiškai galėtų vykdyti užduotis kosmose“, – pasakoja karybos ekspertas D. Antanaitis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/lietuviai-gamina-ispudingiausius-dronus-nuo-mikrodronu-iki-bagiu-krampus-komentuoja-karybos-ekspertas-d-antanaitis/.

Pokalbis su politologu Egidijumi Vareikiu apie svarbiausius pastarosios savaitės tarptautinius įvykius

Atidėtas planuotas susitikimas Ramšteine pagalbos Ukrainai nesumažina. Šią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas lankysis Vokietijoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pergalės planą ketina pristatyti plačiajai visuomenei. Rusijos pajėgos Kursko srityje sušaudė devynis į nelaisvę pasidavusius Ukrainos karius. Likus mažiau nei mėnesiui iki JAV prezidento rinkimų, intriga išlieka ta pati. Svarbiausius praėjusios ir būsimus šios savaitės įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ apžvelgia politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Egidijus Vareikis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Šeštadienį planuotas Ukrainos gynybos susitikimas JAV karinėje bazėje Ramšteine (Vokietijoje) atidėtas prezidentui J. Bidenui dėl uragano Milton atšaukus valstybinį vizitą. Rugsėjo pabaigoje prezidentas V. Zelenskis pristatė Ukrainos pergalės planą JAV prezidentui J. Bidenui, taip pat dviem pagrindiniams kandidatams į šį postą – Donaldui Trumpui ir Kamalai Harris. Praėjusią savaitę V. Zelenskis lankėsi keliose Europos šalyse, kurių vadovus taip pat supažindino su pergalės plano detalėmis. Iš jų reakcijos galima spręsti, kad jie pritaria šiam planui, nes pažadėjo įvairiapusę paramą Ukrainai. Politologo E. Vareikio teigimu, Ramšteinas tapo bendriniu žodžiu, nusakančiu pagalbos Ukrainai teikimą. „Visi minėti susitikimai vienaip ar kitaip pasibaigia sąjungininkų parama Ukrainai, kad ji kažką iš sąjungininkų gauna. Tai savotiškas Ukrainą remiančių šalių susitikimas. Ramšteine turėjo dalyvauti daugelio valstybių vadovai, įskaitant Jungtinių Valstijų prezidentą, tačiau gamta pakoregavo pastarąjį susitikimą. Iš kitos pusės, Bidenui būtų buvę labai nenaudinga politiškai mesti viską, kas vyksta šalyje, ir skristi į Europą. Visi žinome, kad JAV siautė uraganas. Suprantama, nedalyvaujant JAV prezidentui susitikimo svarba būtų stipriai sumažėjusi. Dabar turima informacija byloja, kad Joe Bidenas šią savaitę lankysis Vokietijoje. Norėčiau priminti tokią pikantišką detalę. Buvo šnekama, kad Bideno atsisveikinimas įvyko Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Visi jau buvo beveik padėję tašką, o štai dabar Bidenas atvyksta į Vokietiją“, – svarsto E. Vareikis. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas sako, kad pergalės plano matematinės detalės bus žinomos tik žmonėms, kurie priima sprendimus šalyse partnerėse, nes nuo jų priklauso šio plano įgyvendinimas. Tačiau teigiama, kad valstybės vadovas šį planą artimiausiomis dienomis pristatys Ukrainos žmonėms. Ko prezidentas V. Zelenskis siekia šiuo žingsniu? „Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, kas vyksta mūšio laukuose, apkasuose, sakyčiau, yra toks nemalonus, nesimpatiškas, truputį, atsiprašau už tokį žodį – šizofreniškas, karas. Ukraina kariauja, ji neturi pakankamai resursų, jų negauna ir neturi galimybės kai kuriuos resursus išnaudoti reikiamu būdu. Pergalės planas yra kaip tam tikra diplomatinė iniciatyva su tokiu psichologiniu optimizmu. Europoje jau kurį laiką galvojama, kad pergalės pasiekti nepavyks, turi būti kažkoks kompromiso planas. Tačiau šis kompromisas daug kam reikš pralaimėjimą. Valstybės, kurios pritaria pergalės planui, reikštų tam tikrą signalą Rusijai, ją remiančioms šalims, kad Vakarai ieško kompromisų, tačiau jų ieško iš stipresniojo pozicijos, kad jos iš tikrųjų dar turi daug neišnaudotų resursų. Ukrainos prezidento noras – kad pergalės planą remtų kiek įmanoma daugiau šalių. Tai yra savotiškas psichologinis diplomatijos pastiprinimas“, – komentuoja Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas E. Vareikis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/politologas-e-vareikis-sprendimai-ramsteine-yra-ukrainos-sekmes-kare-pries-rusija-garantas/.

Sekmadienio meditacija. Kunigas Vytautas Brilius. Turtas ir Dangaus karalystė

XXVIII eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e28_s.html Turtas ir Dangaus karalystė Šios dienos Evangelija iš esmės kalba apie žmogaus ir pasaulio santykį: žmogus, Dievas ir pasaulis. Koks turi būti žmogaus santykis su Dievu ir su pasauliu. Evangelistas pateikia palyginimą – tą atvejį, kada žmogus ateina pas Jėzų ir parpuolęs ant kelių klausia: „Gerasis mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jam rūpi amžinasis gyvenimas – ir labai rimtai rūpi, kadangi jis ne šiaip iš minios šaukia, bet pribėga ir parpuola ant kelių. Tai žmogus, kuris į gyvenimą žiūri rimtai. Jėzus jam pasako: „Laikykis įsakymų, yra viskas visiems žinoma.“ Iš tiesų viskas iš esmės visiems žinoma: „Nežudyk“, „Nesvetimauk“, „Nevok“ ir taip toliau… O jis sako: „Aš nuo seno šito laikausi“. Galbūt jis nori turėti dar daugiau, ir Jėzus tada pasako: „Palik viską, ką turi, įsigyk lobį danguje ir sek paskui mane.“ O šitas žmogus nusiminė, nes turėjo daug turto. Tai atskleidžia jo požiūrį į pasaulį ir į Dievo karalystę – jis visko nori, rimtai nori ir rimtai dirba. Jis daug ir sunkiai triūsė, įdėjo talento ir išmanymo, kad susikauptų didelį turtą. Tas turtas priklauso jam. Ir dar jam reikia amžinojo išganymo, kuris jam irgi priklausytų kaip nuosavybė, dėl to jis visą gyvenimą laikosi įsakymų. Beje, Jėzus pasako , kad įsakymų laikytis yra pakankama amžinajam gyvenimui laimėti. Jeigu tu laikysiesi įsakymų, tai gali ir iš baimės gauti laimingą amžinybę. Galbūt tiksliau – išvengti pražūties, išvengti pragaro iš baimės, dėl to, kad tu jo bijai, nenori. Bet jeigu iš meilės sieksi išganymo – tai iš Viešpaties Dievo gausi daug daugiau. Taigi visada yra kažkoks priverstinis darbas ir darbas iš širdies – skiriasi šitie dalykai, ir rezultatai skiriasi. Todėl Jėzus ir pasakė: „Palik viską“. O žmogus negali. Jis taip žiūri į pasaulį, kad viskas turi būti jo rankose, viskas turi jam priklausyti – ir Dangaus karalystė turi jam priklausyti. Jis ateis pas Viešpatį ir pasakys: „Štai, Dieve, aš laikiausi to ir to įstatymo, atnešiau tau šitas maldas, šitas adoracijas, dar kažką… Ir dėl to man priklauso amžinasis išganymas – atiduok.“ Dievas jam duos, bet jeigu jis išsižadės tų dalykų, jis gaus daug daugiau. Tada kyla klausimas – jeigu jis negali palikti savo turto, kiek turto galima turėti, kad būtum tikras Jėzaus sekėjas? Iš tikrųjų tai nepriklauso nuo kiekio – priklauso nuo požiūrio į turtą. Kitoje Evangelijos vietoje Jėzus yra pasakęs: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai“. Kai kur tai yra išversta „Palaiminti beturčiai dvasioje, nes jų yra Dangaus karalystė“. Gali turėti daug, gali turėti mažai, bet jeigu tu galvoji ir laikaisi nuostatos, kad tai yra mano, tu galvoji, kad esi dvasioje turtingas – turtuolis – tada tu saviniesi kažką ir tau nepriklauso Dangaus karalystė. Bet, jeigu tu turėsi, kad ir didžiausius turtus, įvairiausius – protinius, valdžios galias ir visa kita – ir suvoksi, kad tai nėra tavo, bet priklauso Dievui, o tu šituo tiktai naudojiesi, nešdamas garbę Dievui, nešdamas žmonėms džiaugsmą ir naudą, tada tau tikrai priklauso Dangaus karalystė. Jėzus pasakė: „Išparduok savo turtą“. Galbūt tai simboliški žodžiai – parodyk, kad tu nesi prisirišęs prie savo turto, kad tu nelaikai jo savo nuosavybe. Jeigu tu laikysi viską savo nuosavybe, tai tu gali turėti, kiek tiktai nori, bet būsi dvasiškas beturtis. Todėl suprantama, kai apaštalas klausia: „Štai mes, Viešpatie, viską palikome – ir savo namus, ir savo darbus, ir visa kita – ką mes už tai gausime?“ Jėzus sako: „Jeigu jūs to nelaikysite savo nuosavybę, tai jums priklausys visas pasaulis. Daugybę kartų daugiau gausite – jūs būsite turtingi. Turėdami daug arba turėdami mažai, galėsite būti dosnūs, ir tokiu būdu sekti Kristų.“ Todėl Viešpats nenori atimti iš mūsų to, ką mes turime, ką mes pasiekėme – Jis nori, kad mes pripažintume, jog visa tai yra Dievo garbei. Amen. Kunigas Vytautas Brilius yra Kanonų teisės daktaras, Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio tribunolo teisėjas, Vilniaus šv. Teresės parapijos rezidentas. Daugiau:

Pokalbis su Santaros klinikos kapelionu kun. Gabrieliumi Satkausku apie organų donorystę

Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šia diena siekiama paskatinti žmones sutikti būti donorais ir taip išgelbėti kitiems gyvybes. 2024-ieji Lietuvai ir Nacionaliniam transplantacijos biurui yra ypatingi – mūsų šalis paskelbta Europos organų donorystės sostine, ir jai teko organizuoti 23-iąsias Europos organų, audinių ir ląstelių donorystės dienas. Europoje kasmet atliekama 39 tūkst. transplantacijų, bet naujų laukiančiųjų sąrašas ilgėja. 2023 metais Europoje viltingo skambučio į transplantacijos operaciją laukė net 48 tūkst. sunkiai sergančiųjų, tarp jų beveik pusė tūkstančio mūsų šalies piliečių. Lietuvoje kasmet atliekama apie 200 transplantacijų. Šiuo metu jų Lietuvoje laukia beveik 500 žmonių. Tarp jų 133 – inksto, 99 – kepenų, 50 – širdies, 4 – plaučių, 3 – širdies ir plaučių komplekso, 1 – kasos ir inkstų komplekso, 167 – ragenų. Tarp jų – 21 vaikas. Apie organų transplantaciją žurnalistas Vytautas Markevičius kalbina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos kapelioną, kunigą Gabrielių Satkauską. „Bažnyčia ragina būti dovana kitam, – tikina dvasininkas. – Džiaugiuosi, kad galiu prasklaidyti abejones, nuraminti ir padrąsinti, kai žmonės susiduria su jaudinančiais atvejais.“ Lietuvoje šiuo metu yra 48 721 donorų kortelių turėtojas. Kun. G. Satkauskas – vienas iš jų. „Kai sulaukiau pilnametystės, supratau, kad negaliu nepasinaudoti galimybe padėti kitiems. Nors esu jaunas, bet gyvenime būna įvairių situacijų. Suvokiau, kad šioje žemėje bet kokiu atveju esame laikinai. Jeigu aš galiu padėti kitam žmogui – kodėl to nepadaryti? Toks poelgis juk nepakenks mano amžinajam gyvenimui. Aš netikiu įvairiais prietarais, susijusiais su organų donoryste“, – kalba kun. G. Satkauskas. Jam, kaip kapelionui, šiuo metu tarnaujančiam Santaros klinikose, kur atliekamos sudėtingiausios organų persodinimo operacijos, nemažai tenka bendrauti su laukiančiaisiais donoro. „Tai paprastai būna labai jautrus, nelengvas laukimas, juk viskas yra pakibę ant plauko. Suprantu, kad nuo manęs niekas nepriklauso. Aš priklausomas tik nuo malonės, kuri gali pasiekti mane kaip stebuklas. Sakyčiau, tai ypatingas išgryninimo laikas, tarsi skaistykla žemėje, ypatingas brandos augimo laikas. Dvasiniu požiūriu jis pakeičia mūsų žvilgsnį, sąžinę – viską. Ir kai nutinka tas stebuklas, kai pagaliau pasiekia dovana – donoro organas, įvyksta galutinis persikeitimas, žmogaus prisikėlimas. Mes žinome iš filmų, liudijimų, kaip tokiais atvejais kardinaliai pasikeičia žmogaus žvilgsnis, vertybės. Grįžtama prie paprasčiausių, svarbiausių dalykų – santykių su žmonėmis“, – mintimis dalijasi kun. G. Satkauskas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kunigas-g-satkauskas-pasitikdamas-donorystes-diena-baznycia-ragina-buti-dovana-kitam/.