Bernardinai.lt

Kunigas Benas Lyris apie Vėlines, gyvenimo prasmę ir esmę

Šiomis dienomis dažniau nei įprastai susimąstome apie gyvenimo prasmę, nueitą ilgesnę ar trumpesnę jo atkarpą, ateitį. Prisimename išgyventas netektis: artimuosius, draugus, pažįstamus. Susitikimas, nors ir mintimis, su išėjusiaisiais mus skatina taip pat prisiminti šalia esančiuosius, o rūpindamiesi kitais mes taip pat rūpinamės savimi. Tokiomis mintimis su mumis dalijasi kunigas Benas Audrius Martusevičius-Benas Lyris. „Būdamas kunigu dažnai sulaukiu klausimo, kaip išgyventi artimo žmogaus netektį. Norėtųsi turėti knygą, kurią atsivertęs galėčiau nurodyti konkretų puslapį su visais atsakymais. Tačiau dažnai gyvenimas neprimena knygos – jis yra gyvas ir nenuspėjamas. Kiekvienas žmogus, būdamas nepakartojamas, vienintelis, turintis savo temperamentą ir įvairiausius pomėgius, yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. Būtent dėl šio unikalumo nėra vieno universalaus atsakymo, kaip išgyventi netektį. Tikinčiam žmogui pagrindinė paguoda ateina per Velykų šviesą – mylimus žmones atiduodame į Dievo rankas. Jie buvo mūsų gyvenimo istorijos dalis, patys svarbiausi, ir mes jų nenumetame į užmarštį, patikime Tam, kuriame yra mūsų ateitis“, – sako kun. B. A. Martusevičius. Pasak jo, prisikėlęs Kristus, pasirodydamas mokiniams pro užrakintas duris ir tardamas „Ramybė jums“, parodo mums visų mūsų mylimųjų ateitį – garbingą, prikeltą, negendantį, spindintį kūną. Ši ateitis, kurios patys negalime sukurti, pripildo mus vilties – dovanos, kurią mums suteikė Dievas. „Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis svarbu prisiminti, kad visas mūsų gyvenimas yra piligrimystė, kuri nesibaigia kapo duobe, – pabrėžia kun. B. A. Martusevičius. – Ji tęsiasi Velykų ryto šviesoje. Dažnai pradedame stipriau mylėti ir vertinti žmones jau jų netekę. Kodėl? Nes gyvename iliuzijoje, kad visada turėsime dar vieną dieną – dar vieną progą pasakyti, ką jaučiame, dar vieną progą apkabinti. Šiomis dienomis, kai pagerbiame išėjusiuosius, norėčiau pakviesti atsigręžti į tuos, kurie tebėra šalia. Mūsų dėmesio ir meilės reikia gyviesiems. Svarbiausia gyvenimo pašventinimo vieta yra dabartis. Nepalikime neparodytos meilės kitam pirmadieniui ar atostogoms. Esame riboti, ir vienintelė tikrai mums priklausanti diena yra ši. Didžiausias stebuklas – kad galime girdėti, matyti, liesti, dalintis kasdienybe su artimaisiais čia ir dabar. Ne tada, kai nebeliks problemų, bet šiandien. Ši kasdienybė yra svarbiausia vieta sutikti kitą žmogų jį mylint, o per jį – ir patį Dievą, nes ten, kur yra meilė, ten visada yra ir Dievas.“ Daugiau:

Karybos eksperto Dariaus Antanaičio komentaras apie Šiaurės Korėjos karių įsijungimą į karą Ukrainoje

Rusija pradėjo karą, kurio pati negali užbaigti be pagalbos iš užsienio – taip karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis komentuoja vakarykštę NATO žinią, kad Šiaurės Korėja (KLDR) nusiuntė savo karių į Ukrainą remti Rusijos karines pajėgas. Šis precedento neturintis Pchenjano žingsnis dar labiau komplikuoja ir taip įtemptą geopolitinę padėtį regione. NATO vertinimu, toks KLDR sprendimas ne tik pažeidžia tarptautinę teisę, bet ir demonstruoja stiprėjantį autoritarinių režimų bendradarbiavimą. D. Antanaitį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Aljanso teigimu, kai kurie Šiaurės Korėjos kariai jau dislokuoti Rusijos Kursko pasienio srityje, kur Maskva bando atremti Ukrainos puolimą. Kas privertė Rusiją griebtis šios pagalbos? „Gali būti dvi priežastys, – teigia karybos ekspertas. – Pirmoji tėra dezinformacinė priežastis, nes vykdant informacines operacijas kartais naudojamas vadinamasis pajėgų demonstravimas. Taip parodomos galimybės, jeigu priešininkas nevykdo tavo valios. Tos galimybės paprastai demonstruojamos palei sienas. Lietuva ne vieną ir ne du kartus buvo patyrusi tokį pajėgų demonstravimą prie sienos su Baltarusija bei Rusija. Antra priežastis – panašu, kad ukrainiečiai iš tikrųjų labai skaudžiai smogė rusams, įžengdami į Kursko teritoriją, nes rusai neturi operacinio rezervo, kad galėtų perkelti jį iš Ukrainos į Kurską. Rusams reikia naujų pajėgumų. Viešumoje minimas tūkstančio Šiaurės Korėjos karių skaičius yra per menkas tam, kad jie galėtų atlikti veiksmingą operaciją Kursko regione. Be to, kariai susidurs su valdymo ir vadovavimo problemomis, nebent puikiai kalba rusiškai ir baigė rusų mokyklą.“ Tačiau bet kokiu atveju, D. Antanaičio nuomone, tūkstantis šiaurės korėjiečių yra per menkas skaičius, ir per menkas jų kovinis rengimas. Svarbiausia, anot jo – tai geras ženklas, kad rusams dega laikas, nes jiems žūtbūt reikia užimti keturias sritis ir paskelbti, jog karas baigtas, kad jie pasiekė savo operacinius ir strateginius tikslus. Jie negali dalį savo pajėgumų iš Ukrainos perkelti į Kurską. „Viską apibendrindamas drįsčiau teigti, kad tūkstantis, netgi du ar trys tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių didesnio proveržio padaryti negalėtų, nes, anot Ukrainos šaltinių, rusai kasdien fronte praranda daugiau kaip tūkstantį karių“, – sako ekspertas. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad šis Rusijos žingsnis yra prezidento Vladimiro Putino desperacijos ženklas. Ar yra ir kitų ženklų, bylojančių tai? Tas pats NATO generalinis sekretorius teigia, kad Kremlius nebegali tęsti invazijos be užsienio paramos. „Rusija prieš plataus masto karą prieš Ukrainą teigė, kad yra ekonomiškai ir technologiškai galinga valstybė, tačiau prispirta sankcijų sužlugdė bet kokią savo ekonomiką. Ji ritasi žemyn, ir tai mes galime suprasti iš technologinės pažangos. Rusija taip pat tvirtino, kad turi aibę technikos, tačiau ši technika praktiškai visa sudegė Ukrainos stepėse. Būtent dėl to rusai ir perka įvairią techniką ne tik iš Irano ir Šiaurės Korėjos, bet ir iš Jungtinių Arabų Emyratų. Be to, rusai sakė, kad turi aibę žmogiškųjų resursų. Tačiau dabar matome, kad tų resursų nebėra. Jie yra ištaškyti. Todėl rusams reikia kažkokios pagalbos iš išorės“, – aiškina karybos ekspertas ir priduria, kad Rusija pradėjo karą, kurio pati negali užbaigti. Ji nebuvo pasirengusi karui, nesitikėjo, kad Ukraina priešinsis, ir nemanė, kad normalus ir civilizuotas pasaulis tokiu mastu padės Ukrainai išlikti iki šios akimirkos. „Manau, visų pirma reikia išlaikyti šaltą protą ir išsiaiškinti, kur ir kaip bus panaudoti Šiaurės Korėjos kariai, nes tai gali būti tiesiog rusų dezinformacija. Gali būti, kad Šiaurės Korėjos kariai dalyvauja mokymuose Rusijos teritorijoje, o mes provokuojame klaidingus žingsnius. Kaip minėjau, Šiaurės Korėjos karių skaičius yra per mažas, kad darytų didelį proveržį mūšio lauke. Mano galva, šiuo atveju turime išlaikyti sveiką protą, stebėti, kas vyksta, ir netrūkčioti be reikalo. Jeigu bus kažkokie veiksmai, be abejo, turime būti pasiruošę. Privalome nepasiduoti provokacijoms ir nedaryti klaidų“, – teigia D. Antanaitis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-rusija-pradejo-kara-kurio-pati-negali-uzbaigti-be-pagalbos-is-uzsienio/.

Politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas komentuoja svarbiausius praėjusios savaitės geopolitinius įvykius

Vladimiras Putinas negavo to, ko tikėjosi iš BRICS. JAV, Jungtinė Karalystė, kitos šalys reikalauja, kad Iranas neaštrintų konflikto. JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais reiškia didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje. Sakartvelo gyventojai pergalę atidavė partijai „Sakartvelo svajonė“. Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės tarptautinius įvykius žurnalistui Vytautui Markevičiui komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas. Praėjusią savaitę dėmesį prikaustė BRICS grupės aukščiausiojo lygio susitikimas. „Susitikime įvyko tikrai nemažai įdomių dalykų. Čia galima išskirti laimėjimus ir pralaimėjimus, kuriuos patyrė Rusija, ir, be abejo, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus vizitą, kuris sukėlė įvairius jausmus ir kalbas Vakaruose, – vardija politologas. – Kalbant apie patį susitikimą, dera pasakyti, kad Vladimiras Putinas pasiekė tam tikrą pergalę, parodydamas, jog net 36 pasaulio valstybių vadovai ar įgalioti asmenys atvyko į Kazanę. Tai rodo, kad jis nėra visiškai izoliuotas ir ta izoliacija veikiausiai suprantama tik kaip Vakarų izoliacija, bet ne viso pasaulio. Tai leidžia Putinui skelbti tam tikrą pergalę, dar kartą pabrėžti, kad jis iš esmės kovoja su Vakarais, ir susitikimo metu akcentuoti, jog bando suburti, įtikinti BRICS valstybes taip pat prisijungti prie kovos su Vakarų dominavimu.“ Pasak prof. G. Česnako, nėra gera žinia ir lyderių vizitai, susitikimai, apsikabinimai ir Jungtinių Tautų vadovų susitikimai, apsikabinimai su Putinu: „Tai verčia kelti klausimus apie tarptautinės teisės laikymąsi, apie pagarbą jai. Akivaizdu, kad mes turime labai stiprią tarptautinės teisės eroziją.“ Aišku, politologo teigimu, pasaulis keičiasi, ir Vakarų normos jau tikrai nebėra dominuojančios. „Kitos valstybės mato galimybes sukurti savo normas ir vertinti atskirai Rusijos elgesį. Tačiau Vladimirui Putinui, nors buvo siūlomas ir ekonominis bendradarbiavimas, atskiros valiutos kūrimas, atskirų atsiskaitymo formų kūrimas, nelabai pavyko įtikinti atvykusius kolegas. Tai jam būtų leidę apeiti arba palengvinti Vakarų sankcijas ir palaikyti Rusijos ekonomiką, kuri susiduria su iššūkiais. Ką pademonstravo atvykę valstybių atstovai? Ogi tai, kad šalys nėra nusiteikusios kovoti su Vakarais. Jos yra gana pragmatiškos, žiūri, ką joms gali pasiūlyti BRICS formatas ir prekyba su Jungtinėmis Valstijomis, Europos Sąjunga bei kitomis valstybėmis. Taigi suburti tokią koaliciją Vladimirui Putinui nepavyko. Čia jis patyrė tam tikrą nusivylimą, nebuvo pasiekta realių sprendimų, stiprinančių Rusijos pozicijas. Aišku, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso vizitas sukėlė tikrai nemažai kalbų, bet savo kalboje ponas Guterresas pabrėžė būtent Jungtinių Tautų taisyklių laikymąsi ir teritorinio integralumo, Jungtinių Tautų Chartijos svarbą. Tai turėjo nepatikti Vladimirui Putinui. Galima kritikuoti, kad Guterresas nuvyko į susitikimą, bet, iš kitos pusės, jo išsakytos pozicijos nėra visiškai prorusiškos. Mes turime suprasti ir tai, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius nėra niekaip įsipareigojęs Vakarų sistemai ar Vakarų vertybėms. Jis turi atstovauti visoms valstybėms, visoms organizacijoms. Taigi to negalima vertinti vienareikšmiškai. Tačiau kalbant apie tarptautinę teisę, kai apkabinami nusikaltėliai, kurie Europoje pradėjo didžiausią karą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, – tai tikrai kelia susirūpinimą“, – komentuoja prof. G. Česnakas. Jungtinių Valstijų, Pietų Korėjos ir Japonijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais penktadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje. Vašingtone susitikę pareigūnai „išreiškė didelį susirūpinimą dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos karių siuntimo į Rusiją, kurie gali būti panaudoti mūšio lauke prieš Ukrainą“, žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, pavartodamas oficialų Šiaurės Korėjos pavadinimą. Ką rodo tokie Rusijos siekiai? „Aš čia įžvelgčiau du aspektus. Pirmasis – kad Rusija yra linkusi bendradarbiauti su Šiaurės Korėja norėdama gauti žmogiškuosius karinius pajėgumus, kuriuos galėtų siųsti į frontą, jeigu ne tiesioginiams mūšiams, tai kažkokioms paramos grupėms. Rusijoje gana sunkiai sekasi verbuoti naujus savanorius, įtikinti juos jungtis į karą prieš Ukrainą. Tai kompensuotų karių trūkumą, nes tikrai matyti, kad Rusija nenori skelbti naujos mobilizacijos. Antras dalykas – galbūt Rusija nori signalizuoti, kad jos invazija Ukrainoje po truputį tampa pasauliniu karu. Gąsdinimas karo eskalacija Rusijai yra naudingas, nes norima, kad Vakarų valstybės veikiausiai padėtų stumti Ukrainą deryboms arba paliauboms su Rusija. Man atrodo, kad to siekiama ir Šiaurės Korėjos karių siuntimu“, – įžvalgomis dalijasi prof. G. Česnakas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/prof-g-cesnakas-brics-susitikimas-atskleide-didele-tarptautines-teises-erozija/.

Sekmadienio meditacija. Paulius Juška: praregėti – pamatyti kelią į Dangaus karalystę

XXX eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e30_s.html Praregėti – pamatyti kelią į Dangaus karalystę Evangelija pagal Morkų kaip visuomet taupiai ir dokumentiškai pasakoja apie dar vieną Jėzaus stebuklą. Pakeliui Jeruzalės link, Jėzus apsilanko Jeriche ir palikdamas miestą išgydo neregį. Evangelija pagal Matą taip pat kalba apie šį įvykį, bet mini du neregius, pakelėje šaukiančius Jėzų tais pačiais žodžiais. Turbūt jau nesužinosime, kuris pasakojimas tikslesnis, ir tai nėra svarbiausia. Abiejų pasakojimų esmė – stebuklas, perkeičiantis žmogaus gyvenimą. Būti aklam ir staiga praregėti – tolygu pradėti naują gyvenimą. Jėzaus stebuklų prasmė – dovanoti naują gyvenimą tiems, kas jo stokoja, kurių dabartinis gyvenimas beviltiškai sugriuvęs. Gydydamas tikėjimu, Jėzus dovanoja ne tik kūniškąjį gyvenimą regimajame pasaulyje, bet ir atveria vartus į gyvenimą savo karalystės tikrovėje. Ši Evangelijos ištrauka įdomi tuo, kaip įvyksta Jėzaus ir neregio susitikimas, būtent pastarojo laikysena. Šis šaukia: „Dovydo sūnau, pasigailėk!“ Juk iš Dovydo giminės turėjo kilti mesijas. Vadinasi aklasis žinojo ar bent nujautė, kad Jėzus ne tik pranašas ir stebukladarys, bet tikrasis gelbėtojas, žadėtasis mesijas. O dar svarbiau, kad jis pirmiausia šaukiasi pasigailėjimo. Tai labai pamokoma laikysena mums, prašantiems Viešpaties pagalbos. Pirmiausia kaip tas neregys turime suprasti savo beviltišką menkumą ir pripažinti, kad tik Dievas iš savo gailestingumo malonės mus gydo. Be nusižeminimo nėra gailestingumo. Šis neregys tartum mūsų laikams siunčia santykio su Viešpaties gailestingumu pamoką: tik giliausiame mūsų nusižeminime Dievas gailestingai išklauso ir dovanoja mums naują gyvenimą. Kaip ir visuomet, šį stebuklą lydi įprasti Jėzaus žodžiai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Priimdami šią tiesą, turėtume būti apdairūs. Jėzus nekalba apie išsigelbėjimą savo pastangomis, tikint, kad viską galiu pats, tereikia tik savimi pasitikėti. Kaip moko šiuolaikiniai pozityvaus mąstymo apologetai ir sėkmės treneriai, tereikia vizualizuoti savo norą ir siekiamybę – ir ji išsipildys. Žinoma, placebas šiek tiek gydo, bet ne visą žmogų, ne jo gyvenimą. Jėzaus žodžių prasmė kita – svarbu, kuo mes tikime. Jei Jericho neregys tikėtų tik savimi, vargu ar šauktųsi Jėzaus. Veikiau toliau leistų dienas prie miesto vartų savo negalioje. Jo gyvenimą perkeičia tikėjimas tuo, kad Jėzus yra vienintelis gelbėtojas. Ir tai yra visų stebuklų sąlyga. Tokia Jėzaus stebuklo pasekmė – dvasinis atsivertimas, troškimas būti šalia gelbėtojo ir sekti paskui jį. Todėl neregys ir numeta savo senąjį apsiaustą ir nuseka keliu paskui Jėzų. Ir mes savo dvasinio gyvenimo pakelėse šaukime: „Jėzau, kad praregėčiau!“ Paulius Juška yra dailininkas, Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės bendruomenės narys. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-praregeti-pamatyti-kelia-i-dangaus-karalyste/

Pokalbis su psichoterapeutu R. Alekna apie laikrodžių persukimą: laiko kaitaliojimui mes turime ruoštis

Laiko kaitaliojimui mes turime ruoštis. Taip į dienraščio „Bernardinai.lt“ klausimą, ką reikėtų žmonėms žinoti apie perėjimą į žiemos laiką, atsako žinomas gydytojas, psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna. Jis priduria, kad piktintis, jog keičiamas laikas, yra neatsakinga savo atžvilgiu. Laikas iš vasaros į žiemos keičiamas šį sekmadienį, spalio 27-osios rytą. Kai laikrodžių rodyklės rodys ketvirtą valandą ryto, tuo metu turėsime jas pasukti viena valanda atgal – iki trečios valandos. Šiandien maža pasaulio gyventojų dalis naudoja laikrodžių persukimo sistemą, nes beveik visos Azijos ir Afrikos šalys joje nedalyvauja. Kitos šią sistemą panaikino arba planuoja panaikinti. Europos Sąjunga 2021-aisiais nusprendė nutraukti privalomą laiko keitimą, leisdama kiekvienai valstybei narei savarankiškai pasirinkti, ar visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Laiko kaitaliojimo įtaką žmogui žurnalistui Vytautui Markevičiui komentuoja gydytojas psichiatras-psichoterapeutas R. Alekna. Nors politikai ir ekonomistai teigia, kad sezoninis laiko keitimas padeda taupyti energetinius išteklius, medikai pastebi nevienareikšmę tokios praktikos įtaką žmonių sveikatai. Kokį poveikį jai daro laiko keitimas? „Prisijungiu prie medikų, kurie teigia, kad laiko keitimo negalime vertinti vienareikšmiškai. Žmogaus, kaip ir gamtos, gyvenimas yra glaudžiai susijęs su tam tikru ritmu. Kai ilgą laiką gulamės ir keliamės tuo pačiu metu, tai tampa labai svarbu sveikatai. Dienos režimo struktūra yra ypač reikšminga psichinei sveikatai. Žinoma, kai išsibalansuoja psichinė sveikata, chroniškas stresas paveikia ir fizinę būklę. Psichiatrijoje, stabilizuojant žmogaus būseną, vienas svarbiausių dalykų yra pastovi struktūra, tam tikras ritmas. Bet koks įprastas ritmas padeda žmogui nusiraminti. Kai nusiramini ir jautiesi saugesnis, poilsis tampa kokybiškesnis. Žmonės paprastai skundžiasi miego sutrikimais, kai būna pervargę, o chaotiškas dienos režimas išvargina. Tuomet, kai nervų sistema perdegusi, tampa sunkiau užmigti, miegas būna paviršutiniškesnis. Žmonėms, turintiems psichologinių sunkumų ar psichinės sveikatos sutrikimų, mes ypač akcentuojame miego kokybę ir pastovų režimą. Nors laiko keitimas viena valanda gali atrodyti nereikšmingas, nemažai asmenų, ypač dirbančių ir turinčių tam tikrus charakterio bruožus – perfekcionistų, mėgstančių kontroliuoti – į tai reaguoja jautriau nei stabilesnės asmenybės, kurios sąmoningai prisitaiko prie pokyčių“, – aiškina psichiatras-psichoterapeutas R. Alekna. Pasak jo, skaudžiausiai laiko kaitaliojimas paveikia vaikus, nes jų asmenybė dar nėra visiškai susiformavusi. Taip pat vyresnio amžiaus žmones dėl sumažėjusių gebėjimų adaptuotis. Tiesa, vyresniems žmonėms, kurie nedirba, laiko pasikeitimas gali būti mažiau jaučiamas. Šeimos, kuriose yra vaikų, lankančių darželį ar mokyklą, dažniausiai patiria didesnį stresą. Specialisto teigimu, norint sumažinti neigiamą laiko keitimo poveikį, rekomenduojama dvi valandas iki miego vengti telefonų, kompiuterių ir televizorių. Vietoj to – pasivaikščioti, ramiai pasiruošti nakčiai. Tuomet užmigti būna lengviau. Svarbu ne ruoštis likus dienai ar dviem iki laiko keitimo, bet šiek tiek anksčiau pradėti keisti miego režimą. Toks pasiruošimas padeda greičiau adaptuotis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/psichiatras-psichoterapeutas-r-alekna-laiko-kaitaliojimui-mes-turime-ruostis/.

MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė apie parodą „Iš vidaus“

MO muziejuje neseniai atidaryta paroda „Iš vidaus“, kurioje iki šiol nematytu rakursu nagrinėjamas menotyros ir psichologijos santykis. Kuratorių komanda, sudaryta iš profesionalių menininkų bei psichologų, kviečia žiūrovus į sąmoningą susitikimą su meno kūriniais, kurie, pasak jų, padeda tyrinėti žmogaus vidų. MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės pastebėjimu, vieni žiūrovai iš šios parodos išeina tarsi nušvitę, kiti – braukdami ašarą. M. Ivanauskienę kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Labai intriguojantis vienas iš MO muziejaus parodos tikslų – savęs pažinimo kelionė. Kaip ji vyksta? „Šią parodą sudarė kuratorės, atstovaujančios labai skirtingoms sritims: psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė, menotyrininkė, psichologė, dailės terapeutė Aldona Dapkutė ir menotyrininkė Deima Žuklytė-Kasperaitienė. Be to, dirbo mūsų kolegė Kamilė Jagėlienė. Komanda turėjo skirtingas patirtis, ir kuratorės tą kelionę dėliojo pasiremdamos Carlo Gustavo Jungo ir Alaino de Bottono kūryba. Jungdamos šiųdviejų mąstytojų idėjas, jos sukonstravo savotišką herojaus kelionę, kupiną iššūkių, išbandymų ir kitų dalykų“, – pasakoja MO muziejaus vadovė. Pasak jos, stebint, kokias emocijas iš parodos išsineša čia apsilankę žmonės, teko matyti ir susijaudinusių žmonių, kurie ir ašarą nubraukia. „Juntama tokia vyraujanti emocija – nuskaidrėjimo ir vilties jausmas. Mes tuo labai džiaugiamės, nes norime palydėti lankytoją su viltimi ir šviesa“, – teigia ji. Tačiau emocijų, kaip žinome, būna įvairių – ir teigiamų, ir neigiamų. Kūriniai vieniems gali teikti teigiamas emocijas, kitiems – neigiamas. M. Ivanauskienė iš dalies sutinka su tokiu teiginiu, iš dalies – ne: „Pakritikuosiu teiginį, kad yra teigiamos ir neigiamos emocijos. Psichoterapeutai ragina nesuteikti svorio, kad čia gera, o čia bloga, čia – teigiamos, čia – neigiamos emocijos. Pavyzdžiui, tokios emocijos kaip baimė, liūdesys, nerimas yra labai svarbi informacija žmogui, ir paroda skatina atrasti distanciją su tuo, kokia emocija ateina, kaip aš ją išgyvenu ir kaip sąmoningai iš tikrųjų apsisprendžiu. Kalbant apie psichikos sveikatą, tai nėra nesibaigianti laimės būsena. Psichikos sveikata yra gebėjimas atrasti pusiausvyrą, gebėjimas pamatyti grožį, gebėjimas išgyventi prasmę, nepaisant to, kad gyvenimas neišvengiamai yra pilnas didelių iššūkių.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/mo-muziejaus-vadove-m-ivanauskiene-si-paroda-leidzia-isgyventi-emocijas-kurios-galbut-gludi-uzgniauztos/.

Linas Kojala komentuoja Šiaurės Korėjos sprendimą siųsti savo karius į Ukrainą padėti kovoti Rusijai

Ukraina nesulaukė leidimo toliašaude ginkluote atakuoti strateginius objektus Rusijos gilumoje. Šiaurės Korėja siunčia savo karius padėti Rusijos kariuomenei kovoti su ukrainiečiais. Moldovos rinkėjai sprendžia, kas taps naujuoju šalies prezidentu ir ar Moldova pasirinks Europos Sąjungos kryptį. Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės įvykius žurnalistui Vytautui Markevičiui komentuoja politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Praėjusį penktadienį Vokietijoje susitiko JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderiai. Jie išreiškė savo pasiryžimą toliau remti Ukrainą ir pasmerkė Rusijos tęsiamą agresijos karą. Tačiau Ukraina nesulaukė leidimo toliašaude ginkluote atakuoti strateginius objektus Rusijos gilumoje. Kodėl ir kokios šio draudimo pasekmės Ukrainai? „Matome, kad ir toliau šis klausimas yra pakibęs ore. Viena vertus, nesakoma griežtai „ne“, tarsi vyksta svarstymai, nors tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, atrodo, būtų linkusios, kad bent jau jų ginkluotė galėtų būti naudojama be didesnių suvaržymų. Tačiau Jungtinėse Valstijose dar nėra pasiektas sutarimas šiuo klausimu, ir, matyt, sprendimas nebus priimtas mažų mažiausiai iki lapkričio pradžioje vyksiančių Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų. Tuomet viskas priklausys jau nuo prezidento rinkimų baigties ir tolesnių Jungtinių Valstijų užsienio politikos gairių. Pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol šis sprendimas nebuvo priimtas – baiminimasis, kad tai gali paskatinti dar didesnę eskalaciją ir sukelti Rusijos reakciją“, – teigia L. Kojala. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pareiškęs, kad Šiaurės Korėja siunčia savo piliečius padėti Rusijos kariuomenei kovoti su ukrainiečiais. Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba penktadienį paskelbė išsamias palydovines nuotraukas, kuriose, anot jos, matyti pirmasis dislokavimas, kad Šiaurės Korėja iš viso gali pasiųsti apie 12 tūkst. karių. Ką reikštų šis Šiaurės Korėjos įsitraukimas į Rusijos karą prieš Ukrainą? „Jeigu tai būtų patvirtinta kaip faktas, tai gerokai išplėstų šio karo geografiją, – aiškina politologas. – Šiaurės Korėja jau dabar yra viena iš svarbiausių, jeigu ne pati svarbiausia, partnerė, apginkluojanti Rusiją, leidžianti jai naudoti amuniciją, kuri drastiškai sunkina Ukrainos situaciją. Mes žinome, kad Kinija siunčia dvigubos paskirties prekes ir taip pat padeda Rusijai vykdyti karinę agresiją prieš Ukrainą. Tačiau karių siuntimas, be abejo, pakeistų dabartinę dinamiką į dar blogesnę pusę ir kartu parodytų, kad Rusija yra pažeidžiama ir silpna. Ji dabar yra priklausoma nuo kitų šalių siunčiamos amunicijos. 12 tūkst. karių – jeigu šis skaičius būtų patvirtintas, nėra lemtingas faktorius strateginiame lygmenyje. Žinoma, kad Rusijos nuostoliai per dieną gali siekti iki tūkstančio karių. Tad savaime dramatiškai tai situacijos Ukrainai nepablogintų, bet pasiųstų labai aiškų signalą, kad Ukrainos ateitis yra priklausoma nuo tolesnės Vakarų šalių paramos. Jeigu blogio ašies valstybės, kaip jas kadaise buvo įvardijęs prezidentas George'as Bushas jaunesnysis, dar labiau vienysis, jos sukurs didesnių problemų ne tik Ukrainai, bet ir kitoms Vakarų demokratinėms valstybėms.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/l-kojala-rusijos-siekis-kare-naudoti-ne-tik-siaures-korejos-ginklus-bet-ir-karius-rodo-jos-silpnuma-bei-pazeidziamuma/.

Pokalbis su keliautoju Danu Pankevičiumi apie jo kelionę į Pakistaną ir artimiausius kelionių planus

Per 25 metus aplankęs visas 195 Jungtinių Tautų Organizacijos pripažįstamas valstybes, keliautojas Danas Pankevičius sako tik keletą kartų pagalvojęs apie sėslų gyvenimą. Supratęs, kad toks gyvenimas, kaip pats sako – „ne man“, netrukus nutarė ir kitus uždegti pomėgiu keliauti. D. Pankevičius ėmėsi organizuoti keliones į išskirtines, retai turistų lankomas pasaulio vietas, kurios yra mažai paliestos civilizacijos ir išsaugojusios šimtametes tautų tradicijas. D. Pankevičius tapo pirmuoju lietuviu, oficialiai aplankiusiu visas pasaulio valstybes. „Rekordų akademijos“ feisbuko paskyroje apie jį rašoma: „Daugiausia pasaulio valstybių – 195 – aplankė vilnietis Danas Pankevičius 1999–2024 m. laikotarpiu. Jis yra pirmasis lietuvis, aplankęs visas Jungtinių Tautų Organizacijos pripažįstamas valstybes ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus.“ D. Pankevičių kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. „Daug ko išmokau, daug ką sužinojau. Pamačiau daug skirtingų kultūrų. Aš pats kaip žmogus pasikeičiau. Sukaupęs tokį bagažą patirčių, noriu jomis pasidalinti su kitais. Žinau gražiausias planetos vietas, todėl pradėjau organizuoti keliones, vežtis su savimi žmones, kurie taip pat nori tai pamatyti“, – apie savo ketinimus pasakoja keliautojas. D. Pankevičius įkūrė ekspedicijų agentūrą „Danas Expeditions“ ir organizuoja nišines keliones nedidelėmis grupėmis, į kurias gali jungtis išskirtinių pomėgių keliautojai. Štai neseniai jis grįžo iš pirmosios savo agentūros organizuotos kelionės po Pakistaną. Kodėl Pakistanas? „Pakistanas – nuostabi šalis. Šią kryptį pasirinkau todėl, kad tai – neturistinė valstybė, pavieniai asmenys ten nekeliauja. Pakistaną labai mėgsta alpinistai, nes čia vieni gražiausių kalnų pasaulyje. Vežiau į Pakistaną mėgstančiuosius keliauti dėl gamtos. Čia gyvena labai draugiški žmonės, jie nešioja tradicinius rūbus, laikosi senovinių papročių. Pakistanas nėra turtinga valstybė, čia žmonės gyvena labai paprastai ir kukliai, visa tai galima pamatyti savo akimis. Jie labai noriai bendrauja su užsieniečiais. Daugelis moka anglų kalbą, tad nėra didelių problemų susikalbėti su jais“, – pasakoja keliautojas. „Danas Expeditions“ jau suplanavo arba planuoja keliones dešimtyje pasaulio krypčių. Kokį pasaulį, kokias šalis D. Pankevičius nori ateityje parodyti lietuviams? „Kaip ir minėjau, labai nenoriu rodyti masinio turizmo šalių. Aš mėgstu visas šalis, jos tikrai gražios ir nuostabios, tačiau noriu žmonėms parodyti kitokį pasaulį, nuvežti juos ten, kur praktiškai niekas kelionių neorganizuoja. Organizuoju keliones į Antarktidą, Eritrėją, Etiopiją, Pietų Sudaną, Čadą“, – savo kelionių planus atskleidžia D. Pankevičius. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/keliautojas-d-pankevicius-zmonems-noriu-parodyti-kitoki-pasauli-nuvezti-juos-ten-kur-niekas-kelioniu-neorganizuoja/.