Bernardinai.lt

Tylėjimas nėra išeitis: apie smurtą artimoje aplinkoje su J. Pečiūriene | Bernardinai.lt

Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dienos proga kalbamės su Moterų informacijos centro atstove Jurgita Pečiūriene apie smurto artimoje aplinkoje problematiką Lietuvoje.
Pokalbyje analizuojame:
Tikruosius smurto artimoje aplinkoje mastus
Naujojo apsaugos orderio veikimą ir rezultatus
Kodėl aukos dažnai tyli?
Kur ir kaip kreiptis pagalbos?
Skubios pagalbos tel.: 8 700 555 16
Bernardinai.lt - kasdieniai pokalbiai ir nekasdienės įžvalgos Laidos trukmė ~10 min.
Visuomenė, Socialiniai klausimai
smurtas šeimoje, pagalba, moterų teisės, socialinė apsauga, prevencija, psichologinė pagalba
Plačiau skaitykite: https://www.bernardinai.lt/moteru-informacijos-centro-bendrasteigeje-j-peciuriene-patirtas-taciau-nusleptas-smurtas-grizta-bumerangu

E. Vareikis: Ukrainos karas keičia formas, bet nesiplečia | Bernardinai.lt savaitės komentaras

Bernardinai.lt pristato savaitės įvykių apžvalgą su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentu, politologu dr. Egidijumi Vareikiu. Pokalbyje su žurnalistu Vytautu Markevičiumi analizuojamos naujos karo Ukrainoje formos, įskaitant JAV leistų tolimojo nuotolio ginklų panaudojimą ir Rusijos atsaką. Ekspertas aptaria Europos gynybos pramonės atsilikimą nuo Rusijos karo ekonomikos, globalių Pietų vaidmenį konflikte ir istorines karo baigties paraleles. Diskutuojama apie Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimus ir G7 šalių poziciją tarptautinės teisės klausimais.
Trukmė: 9:36 min.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/politologas-e-vareikis-rusijos-karo-ukrainoje-baigciai-reikalingi-ryztingi-jav-ir-es-sprendimai/

Pokalbis su Italijos lietuvių naujienų svetainės ITLIETUVIAI.IT vyriausiąja redaktore Neringa Budryte

Istorinis momentas - pirmasis pasaulio lietuvių žiniasklaidos forumas Romoje! Neringa Budrytė, ITLIETUVIAI.LT vyr. redaktorė, atskleidžia: Kaip užsienio lietuvių žiniasklaida gali padėti Lietuvai šiandien Kodėl Vatikano radijas ir "Draugas" buvo svarbūs laisvės kovoje Kaip diasporos žurnalistai ruošiasi galimai krizei Kokia kuriamos žurnalistų asociacijos misija 🎯 Forume aptariama: Istorinis užsienio lietuvių spaudos vaidmuo Kova su dezinformacija Lietuvos įvaizdžio kūrimas užsienyje Bendradarbiavimo stiprinimas tarp žurnalistų 🎬 Pokalbis įrašytas ITLIETUVIAI.LT 10-mečio proga organizuojamo forumo išvakarėse. #LietuviųŽiniasklaida #Diaspora #Žurnalistika #Roma #Lietuva Co

Pokalbis su istorike Ieva Balčiūne, knygos „Augintiniai. Atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje“ autore

Neseniai knygynuose pasirodė istorikės Ievos Balčiūnės knyga „Augintiniai. Atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje“ (išleido „Aukso žuvys“), kurioje pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje drąsiai ir kompleksiškai atsigręžta į slepiamą, ignoruojamą, nematomą ir neretai pamirštamą šeimos gyvenimo pusę – sprendimą apleisti, atskirti vaikus. Knyga parengta disertacijos pagrindu. Autorė dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad vaikų ir atsikratymo jais temos ėmėsi norėdama suprasti režimą ir jo veikiamus žmones, jų santykius ir sprendimus, nukreiptus į gyvybę arba tapusius lemtingais dešimtims tūkstančių vaikų, atsidūrusių už šeimos ribų. Ji pabrėžia, kad vaikų – augintinių – apibūdinimą ne kartą aptiko dokumentuose siekdama išsiaiškinti, kas gi ypatingo sovietmečiu vyko su nereikalingais vaikais, kurie išties yra neatsiejama bet kurios kultūros ir istorinio laikotarpio visuomenės dalis. I. Balčiūnę kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. „Mane asmeniškai domina socialinė istorija. Kai pradėjau rinktis temas, pastebėjau, kad šios problemos yra neliestos arba dažnai pražiūrimos, lyg jų nebūtų arba jas lydėtų tik gandai ir nuogirdos. Kai atradau dokumentus, pradėjau tomis problemomis domėtis rimčiau. Pastebėjau, kad tikrai esu pirmoji, atsivertusi tas bylas, jas perskaičiusi ir įsigilinusi į tai, kas ten parašyta. Tai mane patraukė, nes iš tiesų ši tema labai skaudi. Tai suvokiau tik pradėjusi tyrimą. Nesitikėjau, kad tema pasirodys tokia plati ir įvairiabriaunė, kad atvers tiek daug skaudulių. Reikėjo nemažų pastangų suvaldyti informacijos srautą, kad tinkamai galėčiau užbaigti tyrimą. Parašiau monografiją, tačiau manau, kad tema nėra iki galo išsemta“, – sako istorikė. Kaip valstybė sprendė tokių vaikų gyvenimo klausimus? Anot I. Balčiūnės, valstybės politika šiais klausimais buvo suformuluota sovietinėje Rusijoje XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. „Ir ji praktiškai nesikeitė per visą sovietinį laikotarpį iki pat devyniasdešimtųjų Lietuvoje. Panaši sistema egzistavo dar kurį laiką net atgavus nepriklausomybę. Buvo ieškoma sprendimo būdų, ką daryti su tais vaikais, kurie yra likę be šeimų, vadinamaisiais socialiniais našlaičiais. Reikėjo sukurti sistemą, kad būtų galima administruoti įvairias įstaigas, kuriose buvo apgyvendinami minėti vaikai. Reikėjo juos ne tik apgyvendinti, bet ir rūpintis jų priežiūra, ugdymu, mokymu ir pan. Atskirais atvejais buvo steigiamos visiškos atskirties vietos, kurios turėjo būti patrauktos nuo visuomenės, kad netrukdytų gyventi nei šeimoms, nei visuomenei, nei valstybei. Kitais atvejais vaikai turėjo būti perauklėjami“, – aiškina I. Balčiūnė. Istorikės teigimu, visuomenės požiūrį į tokius vaikus labai sunku apčiuopti dokumentuose. „Galima susidaryti bendrą vaizdą, kad į juos buvo žiūrima įtariai, neretai paniekinamai. Tie, su kuriais teko pasikalbėti, liudijo, kad jautė tam tikrą atskirtį. Tokius vaikus dažniausiai vadindavo augintiniais. Šį žodį pavartojau ir monografijos temoje. Man jis, galbūt kaip ir kitiems, asocijuojasi su naminiais gyvūnėliais. Tačiau tuo metu buvo taip“, – sako pašnekovė. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/istorike-i-balciune-augintiniai-ne-naminiai-gyvuneliai-o-santykio-su-pazeidziamiausiais-zmonemis-metafora/.

Pokalbis su Benu Lyriu apie neseniai išleistą jo knygą „Kunigo širdies dienoraštis“

Naujojoje knygoje „Kunigo širdies dienoraštis“, pasak autoriaus – kunigo, rašytojo Beno Audriaus Martusevičiaus-Beno Lyrio, suguldyti patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Benas Lyris dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad kunigui neretai atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui. Skaitytojus ypač turėtų sudominti tekstai baltomis raidėmis juoduose lapuose. Kunigą B. A. Martusevičių-Beną Lyrį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Pasak pašnekovo, kunigo širdis plaka gyvenimu. „Mūsų visuomenėje labai mėgstama žvelgti pro rakto skylutę į kitų žmonių gyvenimus. Šioje knygoje tai tampa gydančiu žvilgsniu – rašau apie kiekvieno mūsų problemas: netektis, skausmą, baimes, sunkumus, apie tuos juodus gyvenimo tarpsnius, kai dažnai klausiama: o kur dabar yra Dievas? Stengiausi iškelti kažką šviesaus, padėti žmogui susivokti. Ši naujausia mano knyga yra tarsi greičiausias ir pigiausias terapeutas, padedantis susitaikyti su savo gyvenimu. Dalis tekstų knygoje parašyta baltai ant juodo lapo – tai ženklas, kad kiekvienoje tamsoje – netekus mylimo žmogaus ar panašiai – visada yra kažkas šviesaus. Visi esame pažeidžiami, trapūs, sunkiai išgyvename stresą. Per dienoraščio puslapius, per sutiktų žmonių istorijas mokau, kaip išgyventi sunkius momentus. Prisimenu, kaip per vienos knygos pristatymą priėjo gydytoja gražiais, ilgais plaukais. Pagyriau jos plaukus, o ji atsakė: „Kunige, čia perukas – man trečios stadijos vėžys, taikoma agresyvi chemoterapija. Žinau, kad man liko nedaug laiko. Gal galite parašyti knygą mano vaikams, kad jie turėtų ką skaityti, kai manęs nebus?“ Atsakiau, kad joks kunigas negali parašyti tokios knygos – tai galite padaryti jūs pati, bendraudama su savo vaikais tiek, kiek turite laiko, apkabindama juos ir rašydama jiems gyvenimo knygą į atmintį. Bendraudamas su skaitytojais, kviečiu žmones ieškoti Dievo ir žmogaus kiekvienoje situacijoje“, – pasakoja kun. B. A. Martusevičius. Jo teigimu, pas kunigą dažnai ateina net tie žmonės, kurie į bažnyčią žiūri rezervuotai. „Šiandien išgyvename sudėtingą laikotarpį – sveikatos sistema, ypač psichikos sveikatos, yra perkrauta, visuomenėje gausu įtampų ir krizių. Jaunas žmogus šiandien įstrigęs vartotojiškume, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai lieka nuošaly, nes nespėja su šiandienos technologijomis – internetine komunikacija, dirbtiniu intelektu. Kunigas šiandien yra svarbus ir lengvai pasiekiamas asmuo. Jis galbūt nepataria ir neeksperimentuoja, bet tiesiog išklauso. O žmogui dažnai paprasčiausiai reikia tos kitos ausies“, – tikina kun. B. A. Martusevičius. Jis viliasi, kad ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas. „Šią knygą parašiau visiems slaugytojams, išgyvenantiems perdegimo sindromą, gydytojams, dirbantiems pagal pašaukimą, ligonių sielovadoje tarnaujantiems kunigams, sielovadininkams ir sergantiems žmonėms. Noriu parodyti, kad žmogus nėra paliktas vienas su savo problemomis. Visada šalia yra Dievas ir pasitikėjimas Juo. Jei sugebi prie Jo glaustis, pasitikėti Juo ir mylinčiais žmonėmis, daug ką galima išgyventi“, – teigia knygos autorius. Intriguoja kunigo kvietimas nebijoti sunkių akimirkų, nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti. „Šiuo teiginiu kviečiu priimti visą savo gyvenimą tokį, koks jis mums duotas – negalvoti, kad darysiu tik tai, kas man patinka, ar kad esu nepažeidžiamas. Reikia mažais žingsneliais keliauti su Dievu, tuomet galima įveikti ir išspręsti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo beprasmiška ar neįveikiama“, – sako kun. B. A. Martusevičius. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kunigas-b-a-martusevicius-benas-lyris-keliaujant-su-dievu-galima-iveikti-bet-kokius-sunkumus/.

Karybos ekspertas Darius Antanaitis komentuoja svarbiausius pastarųjų dienių tarptautinės politikos įvykius

Vakar Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė sieksiantis kitais metais užbaigti karą su Rusija diplomatinėmis priemonėmis. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas turi būti nutrauktas ir kad tai bus JAV prioritetas. Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą, kurios taikiniu tapo šalies energetikos infrastruktūra. Prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija per plataus masto ataką visoje Ukrainoje paleido 120 raketų ir 90 dronų. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pavadino šį išpuolį Rusijos tikruoju atsaku Vakarų lyderiams, kurie siekė užmegzti ryšius su prezidentu V. Putinu. Kodėl Rusija taip suaktyvino puolamąsias operacijas? „Sukaupti tokį kiekį šaudmenų, bepiločių orlaivių, raketų nėra vienos ar dviejų dienų, savaitės ar mėnesio klausimas. Todėl susieti šį apšaudymą su Olafo Scholzo skambučiu Putinui yra šiek tiek naivu, nes tokios operacijos planuojamos iš anksto. Iš praeities žinome, kad rusai apšaudydavo Ukrainą tada, kai sukaupdavo pakankamą kiekį šaudmenų. Šį apšaudymą aš daugiau siečiau su pasibaigusiais rinkimais Jungtinėse Valstijose, nes rusams reikia kuo greičiau palaužti Ukrainos valią gintis, kad priimtų jų sąlygas, kol Amerikoje dar nesibaigė valdžios perdavimo procedūros“, – svarsto D. Antanaitis. V. Zelenskis šeštadienį paskelbtame interviu teigė, kad norėtų kitais metais užbaigti karą su Rusija, ir pridūrė, jog sieks tai padaryti diplomatinėmis priemonėmis, kad ukrainiečiai dabar rengiasi derybų procesui, tačiau iš Rusijos tikisi tik ultimatumų. „Kai tu kalbi iš stipriojo pozicijos, negali apsimesti, kad esi silpnas. Tu visą laiką privalai kalbėti iš stipriojo pozicijos. Rusija stokoja žmonių, juos verbuoja iš Šiaurės Korėjos, neturi įrangos, ji keliauja iš Šiaurės Korėjos ir Irano, neturi pinigų, nes skolos ir veikiančios sankcijos daro savo. Todėl Rusija šiek tiek blefuoja. Ar kalbės ultimatumais? Turbūt kalbės ir privalės jais kalbėti. O šnekant apie karo užbaigimą diplomatinėmis priemonėmis – visi karai baigiasi diplomatinėmis priemonėmis, ir, be abejo, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui reikės atsisėsti ir kalbėti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu“, – aiškina karybos ekspertas. „Niekas nesustabdys Putino skambučiais telefonu. Praėjusią naktį surengta ataka – vienas galingiausių smūgių per visą karo laikotarpį – įrodė, kad diplomatija telefonu negali pakeisti faktinės visų Vakarų pagalbos Ukrainai. Ateinančios savaitės bus lemtingos ne tik karo eigai, bet ir mūsų ateičiai“, – parašė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. „Aš nenorėčiau komentuoti politikų pastebėjimų. Tik noriu pasakyti, kad bet koks karas baigiasi pokalbiais ir susitarimais, diplomatinėmis kalbomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasakė, kad nori užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis. Vadinasi, jis privalės kalbėtis su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Tuo pat metu Olafas Scholzas galbūt gavo naudingos informacijos iš Putino. Tai mes matome iš viešų šaltinių. Jis pasakė, kad Rusija nenusiteikusi nuolaidžiauti, o tai reiškia, jog Vakarai privalo toliau remti Ukrainą. Todėl aš manau, kad mes kartais turime išgirsti tai, kas sakoma, o ne tai, ką norime išgirsti. Olafas Scholzas tvirtina, kad Putinas neatsisako savo tolesnių tikslų, kuriuos buvo įvardinęs 2022-aisiais, o tai reiškia, kad Vakarai toliau privalo remti Ukrainą“, – teigia D. Antanaitis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-rusija-ir-toliau-nenusiteikusi-konstruktyvioms-taikos-deryboms-su-ukraina/.

Sekmadienio meditacija. Diakonas br. Saulius Bernardas Belickas OFM: Budėkime – melskimės ir laukime Viešpaties

XXXIII eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e33_s.html Budėkime – melskimės ir laukime Viešpaties Šiandien švenčiame trisdešimt trečiąjį eilinį sekmadienį, Dievo žodis – Evangelija pagal Morkų mums byloja apie apokaliptinius laikus, kurie mūsų laukia. Ypač laukiame antrojo Jėzaus atėjimo. Primename šiandien, kad turime budėti ir melstis, prašyti Dievo malonės, kad sugebėtume stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje, būti Jėzaus malonės tarnais, broliais ir sesėmis. Nereikia bijoti ir būti apimtiems nerimo dėl laukiančių sunkių laikų. Reikia kas dieną egzaminuojamiems ir nuolat vis iš naujo Dievo ištiriamiems mąstyti apie Dievo žodį, maldos gyvenimą, kiekvieną dieną išgyventi su Dievu, nepamirštant, kad mano artimui, broliui ir sesei, taip pat reikalinga Dievo malonė. Visos nuostabios priemonės yra skirtos mūsų drąsai, ryžtui ir iššūkiui – kad išgyventume Dievo malonę, turime kiekvieną dieną numirti ir kiekvieną dieną prisikelti. Numirti nuodėmės svoriui, kryžiaus svoriui, kad prisikeltume per išpažinties malonę – Susitaikinimo sakramentą Dievo draugystėje. Kad galėtume įžengti per talpiuosius amžinojo gyvenimo vartus, reikia nebijoti sukrėtimų. Karai, pandemijos, vienokios ar kitokios šiandienos gyvenimo kliūtys prakalbina mus. Ir pats Dievas tyrinėja mus: ar iš tiesų esame pasiruošę per sunkiausių laikų išbandymus būti su Dievu, ištikimi, mylintys. Kiekvieno mūsų sąžinę ištiria Viešpats – ar esame sąžiningi sau, artimui ir Dievui. Ar kiekvieną kartą per Dievo žodį, sakramentines malones, maldą, artimo meilės gerumo darbą priimame tai, ką Dievas mums šiandien suteikia. Nepaisydamas mūsų gyvenimo negandų, oro sąlygų, nepaisydamas šiandienos mūsų gyvenime esamos situacijos, karų ir potvynių, Dievas pasiruošęs būti mūsų pusėje, bet laukia ir iš mūsų atsakymo. Ar mes esame su Dievu ir ištariame „Taip“, ar nutolstame nuo Dievo, numojame ranka, abejingai žvelgiame į gyvenimą ir laukiame, kada pats Dievas mus prakalbins, patys nesiekdami būti Dievo malonėje. Viešpats nuolat į mus kreipiasi, prie mūsų prieina, ir nors kartais mums atrodo, kad nejaučiame Dievo veikimo, bet per įvairias mūsų gyvenimo situacijas ir negandas Viešpats lieka nuolat kartu su mumis. „Iš tiesų sakau jums, – sako Dievo žodis Evangelijoje pagal Morkų, – nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13, 30–32). Turime nebijoti būti užklupti Dievo – Jis, kaip šeimininkas, grįžtantis į savo tėviškę, nori rasti mus budinčius, todėl drąsiai išpažindami kasdienybėje Dievo malones, išlikime budrūs – budėkime, melskime tų malonių ir mokėkime dėkoti už visa gerą, ką Dievas duoda, net ir sunkiausią išmėginimų kryžių, kad sutvirtinti ir sustiprinti išliktume Dievo draugystėje. Amen. Diakonas br. Saulius Bernardas Belickas OFM yra Mažesniųjų brolių ordino vienuolis, Kauno Šv. Jurgio pranciškonų vienuolyno namų vikaras. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-budekime-melskimes-ir-laukime-viespaties/

Mitingas prie Seimo „Dešimt minučių tylos“. „Bernardinai.lt“ kalbina dalyvius ir organizatorius

Ketvirtadienio vakarą prie Seimo vyko protesto akcija „Dešimt minučių tylos“, kuria siekta išreikšti pasipiktinimą rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimu pasirašyti koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“. Į akciją susirinko keli tūkstančiai šalies gyventojų. Vienas iš renginio „Dešimt minučių tylos“ organizatorių, Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja veiksmo. „Prasmė labai paprasta – tiesiog mes matėme, kad situacija yra tokia, jog reikia veiksmo. Matėme, jog yra pasiruošusių susirinkti ir pasipiktinusių žmonių, kad yra formuojama tokia koalicija. Matėme, kad yra žmonių, kurie, ar balsavo, ar nebalsavo už socialdemokratus, buvo iš esmės apgauti, nes buvo duodami skirtingi pažadai. Tiesiog keli bičiuliai nusprendėme padaryti šį renginį. O kodėl žmonės atėjo? Vadinasi rezonavo, jų širdyse kilo tie patys klausimai, ir jie atėjo. Mes jiems nepaprastai dėkingi. Mes pritrenkti“, – teigė jis. Visuomenininkas, organizacijos „Blue Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas sutiktas renginyje dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino bijantis, kad naujoji valdžia gali nukrypti į šoną nuo paramos Ukrainai klausimo. „Tai, ką aš matau, kelia nerimą kalbant apie įvykius Lietuvoje ir ne tik. Noriu pabrėžti, kad mes negalime pamiršti Ukrainos, negalime nueiti į šoną ir perdėlioti akcentų. Mes privalome palaikyti Ukrainą. Aš kasdien ties tuo dirbu, ir gana tiesiogiai. Ir kai vyksta tokie dalykai, kyla rizika, kad mes pasimesime, o to negali būti. Tai gali būti net gyvybės ir mirties reikalas, tad geriau dabar tuo užsiimti. Politinė situacija yra sudėtinga, neslėpkime – esu sunerimęs“, – sakė jis. Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistė Miglė Krancevičiūtė tikino į protesto akciją atėjusi dėl to, nes nenori, kad tarptautinėje arenoje būtų trypiama Lietuvos reputacija. „Atėjau pasisakyti už tai, kad tarptautinėje arenoje nebūtų trypiama Lietuvos reputacija. Manau, prasta reputacija neturi tapti įrankiu patekti į valdžią. Turi būti išlaikyti tam tikri moralės principai. Man nepatinka, kad yra niekinama Konstitucija“, – sakė ji. Dainininkas Justinas Lapatinskas dienraščiui „Bernardinai.lt“ minėjo proteste dalyvaujantis, nes nesutinka su naujosios valdžios sprendimais. „Manau, reikia parodyti valdžiai, kad ją stebime – aš su jais nesutinku. Labai džiugu, kad yra žmonių, kurie irgi nesutinka. Galbūt negalime nieko pakeisti, bet užtenka daryti klaidas, ir pats metas dirbti Lietuvos labui“, – sakė jis. Pakalbinta aktorė Vitalija Mockevičiūtė tikino į akciją atėjusi, nes nepalaiko suformuotos koalicijos. „Aš čia todėl, nes nepalaikau suformuotos koalicijos – tiesiog jaučiu didelę gėdą. Jaučiu ir pavojų, kai koalicija formuojama su žmogumi, pažeidusiu Konstituciją. Viskas labai komiškai atrodo – pati jo priesaika“, – nuomonę išsakė V. Mockevičiūtė. Protesto akcijoje dalyvavęs visuomenininkas Arkadijus Vonokuras pabrėžė, kad socialdemokratai, sudarę koaliciją su „Nemuno aušra“, diskreditavo patys save. „Negaliu imti ir nutilti, kai matau, kad socialdemokratija diskreditavo pati save. Susieti save su neapykantą kaip įrankį naudojančia partija tam, kad pasiektum valdžią, ir kad beveik 200 tūkstančių žmonių už tą neapykantą balsuoja, – tokia koalicija prieštarauja socialdemokratų prigimčiai. Atėjęs čia noriu parodyti, kad su tuo nesutinku“, – nuomonę išsakė A. Vinokuras. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Tomašas Božerockis kalbėjo į protestą atvykęs dėl to, kad jam rūpi šalies reputacija. „Esu čia, nes man svarbu. Valstybės reputacija yra mūsų visų reputacija. Mes negalime likti abejingi“ – tikino jis. Proteste „Dešimt minučių tylos“ sutiktas Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad šis protestas – aukščiausia demokratijos išraiška. „Džiugu, kad yra pilietinė visuomenė, kuri nepriklausomai nuo oro sąlygų, kitų aplinkybių randa būdą ir formą reikšti savo nuomonę. Tai aukščiausia demokratijos išraiška – gebėti tai daryti civilizuotai, brandžiai. Tokių pavyzdžių praėjusios kadencijos metu mes vargiai galėjome matyti – kitokia nuomonė buvo reiškiama mėtomais akmenimis ir švilpiant, baubiant, neleidžiant kalbėti ant scenos. Turbūt nuo to prasideda ir pilietinės visuomenės kultūra“, – tikino jis. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigė protestavusi dėl daugybės priežasčių. „Nepritariu tam, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerija būtų parduota ar atiduota „Nemuno aušros“ deleguotiems ministrams, – sakė ji. – Man labai gaila, kad socialdemokratai ir demokratai atidavė šias ministerijas šiai partijai kaip neprioritetines. Tai siunčia ženklą, kad ši valdančioji koalicija, ko gero, gamtos apsaugos nelaiko ilgalaikiu valstybės siekiu.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/desimt-minuciu-tylos-greta-seimo-vyko-protestas-del-nemuno-ausros-jungimosi-prie-valdanciuju/.