Sekmadienio meditacija. Kun. D. Stankevičius. Didžiojo meilės įsakymo ženklas – Kristus ant kryžiaus

XXXI eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e31_s.html Seserys ir broliai Kristuje, sveikinu jus visus! Šiandien švenčiame trisdešimt pirmąjį eilinį sekmadienį, ir Dievas mūsų klausia apie prioritetus – kas svarbiausia kiekvieno iš mūsų gyvenime? Šis klausimas nėra naujas. Ir fariziejai klausia Jėzaus Jo nuomonės, kuris įsakymas, iš žydams žinomų daugiau negu 600 įsakymų, yra svarbiausias. Savo kasdienybėje, savo kultūroje, kurioje gyvename, dar vadinamoje skubos kultūroje, verčiamės per galvas, bandome nuveikti daugybę darbų, turime daugybę prioritetų. Bet ar sustojame ties tuo, kas yra svarbiausia? Jėzus į užduotą klausimą atsako, kad svarbiausias dalykas yra mylėti Dievą visa savo esybe – protu, siela, visomis pastangomis. Tai nėra nauja žydams, nes šis įsakymas yra Senajame Testamente – Toroje – Pakartotojo įstatymo knygoje. Tačiau Jėzus priduria, kad Dievo meilė yra neįsivaizduojama be artimo meilės. Jeigu mes sakome, kad mylime Dievą, tačiau nesiimame jokių veiksmų tą meilę išreikšti, tai ši meilė nėra tikra. Lygiai taip, kaip kitoje Evangelijos vietoje yra sakoma, kad tas, kuris nerodo meilės savo artimui, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nėra matęs. Jėzus, sujungdamas šiuos du įsakymus, mus moko, kad meilė nėra vien tiktai abstraktus žodis – meilė yra tikra, kuomet ji reiškiasi konkrečiais veiksmais. Tad ir kiekvienas iš mūsų esame kviečiami šia meile dalintis. Jeigu atsiesime artimo meilę nuo meilės Dievui, ši meilė taip pat bus netikra, nes ji atsidurs pavojuje suprasti ją labai savanaudiškai, savitiksliai – ji bus egoistinė. Kitaip sakant, dažniausiai be meilės Dievui mes negalime tinkamai parodyti ir meilės artimui, nes visuomet ją rodysime tiktai tiek, kiek ji bus mums naudinga. Mes visą laiką trokšime tą meilę rodyti tiktai tiems, kurie mums taip pat atsilygina meile, geru. O Dievas moko mus mylėti tobulai – moko mylėti visus, nepaisant jų elgesio. Ir šią meilę Jis parodė savo konkrečiu pavyzdžiu – Žodžiu, išėjusiu iš Jo lūpų, tapusių kūnu, Jėzumi Kristumi, kuris šią meilę ant kryžiaus atidavė už kiekvieną iš mūsų. Už visus, kurie buvome to neverti ir nenusipelnę jokiais gerais darbais, o priešingai – paskendę nuodėmėje. Tad ir Didysis įsakymas, kurį cituoja Jėzus, sujungdamas meilę Dievui ir meilę artimui, kiekvienam sutiktajam, mus kviečia gyventi tikra meile, ne išgalvota, ne „nukabinta“ iš Dangaus, ne egoistine, bet atsiduodančia, kurios pavyzdį rodo pats Jėzus Kristus. Tad klauskime šiandien savęs: kas mano gyvenime yra svarbiausia? Ar tarp daugybės prioritetų užduočių, tikslų asmeniniame gyvenime, šeimoje, profesinėje srityje – ar tarp šių prioritetų pirmoji vieta yra skiriama Dievui? Ar mes įgyvendiname tą gerai žinomą posakį, kad, jeigu Dievas mūsų gyvenimuose yra pirmoje vietoje, tai visa kita mūsų gyvenimuose susidėlioja į savas reikiamas vietas? Gyvenkime tuo įsakymu, kurio mus moko Jėzus. Gali nuskambėti keistai – kaip galime gyventi įsakyta meile? Tačiau abejonė kyla iš mūsų sužeistumo. Be Dievo malonės, be mūsų bendrystės su Juo mūsų meilė bus savanaudiška ir egoistiška. Tad semkimės tos meilės iš bendrystės su Dievu ir dalinkimės ja savo gyvenimuose su kiekvienu sutiktuoju. Amen. Kun. Deividas Stankevičius kunigystės šventimus Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo rankų uždėjimu priėmė 2024 m. balandžio 20 d., jis yra Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos vikaras. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-didziojo-meiles-isakymo-zenklas-kristus-ant-kryziaus/