Sekmadienio meditacija. Diakonas br. Saulius Bernardas Belickas OFM: Budėkime – melskimės ir laukime Viešpaties

XXXIII eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e33_s.html Budėkime – melskimės ir laukime Viešpaties Šiandien švenčiame trisdešimt trečiąjį eilinį sekmadienį, Dievo žodis – Evangelija pagal Morkų mums byloja apie apokaliptinius laikus, kurie mūsų laukia. Ypač laukiame antrojo Jėzaus atėjimo. Primename šiandien, kad turime budėti ir melstis, prašyti Dievo malonės, kad sugebėtume stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje, būti Jėzaus malonės tarnais, broliais ir sesėmis. Nereikia bijoti ir būti apimtiems nerimo dėl laukiančių sunkių laikų. Reikia kas dieną egzaminuojamiems ir nuolat vis iš naujo Dievo ištiriamiems mąstyti apie Dievo žodį, maldos gyvenimą, kiekvieną dieną išgyventi su Dievu, nepamirštant, kad mano artimui, broliui ir sesei, taip pat reikalinga Dievo malonė. Visos nuostabios priemonės yra skirtos mūsų drąsai, ryžtui ir iššūkiui – kad išgyventume Dievo malonę, turime kiekvieną dieną numirti ir kiekvieną dieną prisikelti. Numirti nuodėmės svoriui, kryžiaus svoriui, kad prisikeltume per išpažinties malonę – Susitaikinimo sakramentą Dievo draugystėje. Kad galėtume įžengti per talpiuosius amžinojo gyvenimo vartus, reikia nebijoti sukrėtimų. Karai, pandemijos, vienokios ar kitokios šiandienos gyvenimo kliūtys prakalbina mus. Ir pats Dievas tyrinėja mus: ar iš tiesų esame pasiruošę per sunkiausių laikų išbandymus būti su Dievu, ištikimi, mylintys. Kiekvieno mūsų sąžinę ištiria Viešpats – ar esame sąžiningi sau, artimui ir Dievui. Ar kiekvieną kartą per Dievo žodį, sakramentines malones, maldą, artimo meilės gerumo darbą priimame tai, ką Dievas mums šiandien suteikia. Nepaisydamas mūsų gyvenimo negandų, oro sąlygų, nepaisydamas šiandienos mūsų gyvenime esamos situacijos, karų ir potvynių, Dievas pasiruošęs būti mūsų pusėje, bet laukia ir iš mūsų atsakymo. Ar mes esame su Dievu ir ištariame „Taip“, ar nutolstame nuo Dievo, numojame ranka, abejingai žvelgiame į gyvenimą ir laukiame, kada pats Dievas mus prakalbins, patys nesiekdami būti Dievo malonėje. Viešpats nuolat į mus kreipiasi, prie mūsų prieina, ir nors kartais mums atrodo, kad nejaučiame Dievo veikimo, bet per įvairias mūsų gyvenimo situacijas ir negandas Viešpats lieka nuolat kartu su mumis. „Iš tiesų sakau jums, – sako Dievo žodis Evangelijoje pagal Morkų, – nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13, 30–32). Turime nebijoti būti užklupti Dievo – Jis, kaip šeimininkas, grįžtantis į savo tėviškę, nori rasti mus budinčius, todėl drąsiai išpažindami kasdienybėje Dievo malones, išlikime budrūs – budėkime, melskime tų malonių ir mokėkime dėkoti už visa gerą, ką Dievas duoda, net ir sunkiausią išmėginimų kryžių, kad sutvirtinti ir sustiprinti išliktume Dievo draugystėje. Amen. Diakonas br. Saulius Bernardas Belickas OFM yra Mažesniųjų brolių ordino vienuolis, Kauno Šv. Jurgio pranciškonų vienuolyno namų vikaras. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-budekime-melskimes-ir-laukime-viespaties/