Politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas komentuoja svarbiausius praėjusios savaitės geopolitinius įvykius

Vladimiras Putinas negavo to, ko tikėjosi iš BRICS. JAV, Jungtinė Karalystė, kitos šalys reikalauja, kad Iranas neaštrintų konflikto. JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais reiškia didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje. Sakartvelo gyventojai pergalę atidavė partijai „Sakartvelo svajonė“. Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės tarptautinius įvykius žurnalistui Vytautui Markevičiui komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas. Praėjusią savaitę dėmesį prikaustė BRICS grupės aukščiausiojo lygio susitikimas. „Susitikime įvyko tikrai nemažai įdomių dalykų. Čia galima išskirti laimėjimus ir pralaimėjimus, kuriuos patyrė Rusija, ir, be abejo, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus vizitą, kuris sukėlė įvairius jausmus ir kalbas Vakaruose, – vardija politologas. – Kalbant apie patį susitikimą, dera pasakyti, kad Vladimiras Putinas pasiekė tam tikrą pergalę, parodydamas, jog net 36 pasaulio valstybių vadovai ar įgalioti asmenys atvyko į Kazanę. Tai rodo, kad jis nėra visiškai izoliuotas ir ta izoliacija veikiausiai suprantama tik kaip Vakarų izoliacija, bet ne viso pasaulio. Tai leidžia Putinui skelbti tam tikrą pergalę, dar kartą pabrėžti, kad jis iš esmės kovoja su Vakarais, ir susitikimo metu akcentuoti, jog bando suburti, įtikinti BRICS valstybes taip pat prisijungti prie kovos su Vakarų dominavimu.“ Pasak prof. G. Česnako, nėra gera žinia ir lyderių vizitai, susitikimai, apsikabinimai ir Jungtinių Tautų vadovų susitikimai, apsikabinimai su Putinu: „Tai verčia kelti klausimus apie tarptautinės teisės laikymąsi, apie pagarbą jai. Akivaizdu, kad mes turime labai stiprią tarptautinės teisės eroziją.“ Aišku, politologo teigimu, pasaulis keičiasi, ir Vakarų normos jau tikrai nebėra dominuojančios. „Kitos valstybės mato galimybes sukurti savo normas ir vertinti atskirai Rusijos elgesį. Tačiau Vladimirui Putinui, nors buvo siūlomas ir ekonominis bendradarbiavimas, atskiros valiutos kūrimas, atskirų atsiskaitymo formų kūrimas, nelabai pavyko įtikinti atvykusius kolegas. Tai jam būtų leidę apeiti arba palengvinti Vakarų sankcijas ir palaikyti Rusijos ekonomiką, kuri susiduria su iššūkiais. Ką pademonstravo atvykę valstybių atstovai? Ogi tai, kad šalys nėra nusiteikusios kovoti su Vakarais. Jos yra gana pragmatiškos, žiūri, ką joms gali pasiūlyti BRICS formatas ir prekyba su Jungtinėmis Valstijomis, Europos Sąjunga bei kitomis valstybėmis. Taigi suburti tokią koaliciją Vladimirui Putinui nepavyko. Čia jis patyrė tam tikrą nusivylimą, nebuvo pasiekta realių sprendimų, stiprinančių Rusijos pozicijas. Aišku, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso vizitas sukėlė tikrai nemažai kalbų, bet savo kalboje ponas Guterresas pabrėžė būtent Jungtinių Tautų taisyklių laikymąsi ir teritorinio integralumo, Jungtinių Tautų Chartijos svarbą. Tai turėjo nepatikti Vladimirui Putinui. Galima kritikuoti, kad Guterresas nuvyko į susitikimą, bet, iš kitos pusės, jo išsakytos pozicijos nėra visiškai prorusiškos. Mes turime suprasti ir tai, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius nėra niekaip įsipareigojęs Vakarų sistemai ar Vakarų vertybėms. Jis turi atstovauti visoms valstybėms, visoms organizacijoms. Taigi to negalima vertinti vienareikšmiškai. Tačiau kalbant apie tarptautinę teisę, kai apkabinami nusikaltėliai, kurie Europoje pradėjo didžiausią karą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, – tai tikrai kelia susirūpinimą“, – komentuoja prof. G. Česnakas. Jungtinių Valstijų, Pietų Korėjos ir Japonijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais penktadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje. Vašingtone susitikę pareigūnai „išreiškė didelį susirūpinimą dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos karių siuntimo į Rusiją, kurie gali būti panaudoti mūšio lauke prieš Ukrainą“, žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, pavartodamas oficialų Šiaurės Korėjos pavadinimą. Ką rodo tokie Rusijos siekiai? „Aš čia įžvelgčiau du aspektus. Pirmasis – kad Rusija yra linkusi bendradarbiauti su Šiaurės Korėja norėdama gauti žmogiškuosius karinius pajėgumus, kuriuos galėtų siųsti į frontą, jeigu ne tiesioginiams mūšiams, tai kažkokioms paramos grupėms. Rusijoje gana sunkiai sekasi verbuoti naujus savanorius, įtikinti juos jungtis į karą prieš Ukrainą. Tai kompensuotų karių trūkumą, nes tikrai matyti, kad Rusija nenori skelbti naujos mobilizacijos. Antras dalykas – galbūt Rusija nori signalizuoti, kad jos invazija Ukrainoje po truputį tampa pasauliniu karu. Gąsdinimas karo eskalacija Rusijai yra naudingas, nes norima, kad Vakarų valstybės veikiausiai padėtų stumti Ukrainą deryboms arba paliauboms su Rusija. Man atrodo, kad to siekiama ir Šiaurės Korėjos karių siuntimu“, – įžvalgomis dalijasi prof. G. Česnakas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/prof-g-cesnakas-brics-susitikimas-atskleide-didele-tarptautines-teises-erozija/.