Arkivysk. Rolandas Makrickas – apie Bažnyčios jubiliejinius metus, evangelizaciją, kardinolo titulą

Iki kardinolų skyrimo konsistorijos gruodžio 7-ąją liko lygiai mėnuo. Dešimtąjį kartą popiežius Pranciškus papildys kardinolų kolegiją naujais nariais, tarp kurių bus ir Romoje tarnaujantis dvasininkas iš Lietuvos Rolandas Makrickas. Su arkivyskupo R. Makricko įvesdinimu į kardinolų kolegiją joje bus precedento neturintis skaičius kardinolų iš Lietuvos – net trys. To nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kuris pagal skyrimą yra vyriausias iš trijų Lietuvos kardinolų, dar 2001 m. paskirtas šv. popiežiaus Jono Pauliaus II, R. Makricko skyrimą kardinolu pavadino dovana Bažnyčiai ir Lietuvai. Arkivyskupą R. Makricką kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. „Kas dvidešimt penkerius metus Bažnyčia skelbia jubiliejinius metus ir kviečia žmones apmąstyti praeinantį laiką. Kaip tikintieji, gyvenantys savo darbų sūkuryje, turime jį vertinti, ypač atkreipdami dėmesį į dvasinių dalykų prasmę ir susitaikinimą, – svarsto arkivysk. R. Makrickas. – Artėjantys jubiliejiniai metai Bažnyčiai bus proga pažvelgti į sudėtingą laikotarpį ir apmąstyti, kaip mes, tikintieji, galime šiuos metus įprasminti ne vien politiniu ar socialiniu, bet ir dvasiniu požiūriu. Manau, kad Bažnyčiai šie jubiliejiniai metai bus tarsi naujo gryno oro įkvėpimas. Tai bus metas sustoti, praeiti pro Šventąsias duris – tiesiogiai ar dvasiškai – ir suvokti, kad kiekviena diena ateina iš Dievo rankų.“ Artėjančių jubiliejinių 2025-ųjų Bažnyčios metų šūkis yra „Viltis“. Šis žodis labiausiai siejasi su jaunimu, kuris, be jokios abejonės, užplūs Romą. Kaip Bažnyčia galėtų dar labiau įtraukti jaunimą ir padaryti tikėjimą aktualesnį jų gyvenime? „Viltis iš tiesų labai siejasi su jaunimu ir žmonėmis, kurie pradeda kurti savo gyvenimą, turi planų ir svajonių, kaip jį įprasminti. Tačiau krikščioniškame tikėjime viltis visų pirma reiškia turėti pagrindą, į kurį remiasi kiekvieno žmogaus gyvenimas, kad jis būtų tvirtas ir išliekantis net sunkumų bei negandų laikais. Man viltis, kuri yra vienas iš jubiliejinių metų šūkio žodžių, reiškia turėti tikrą pagrindą – Dievą, iš kurio ateina visas gėris. Bažnytinėje tradicijoje viltis yra inkaras, padedantis kovoti už tiesą ir įveikti sunkumus. Viltis reiškia būti tvirtam, saugoti tikras vertybes ir su jomis keliauti, kaip sako jubiliejinis šūkis „Vilties piligrimai“. Gyvenimas yra kelionė, ėjimas ne į nežinomybę, bet Viešpaties link“, – tikina arkivysk. R. Makrickas. Svarstydamas, kokį vaidmenį Bažnyčia turėtų ir galėtų atlikti skatindama tarpreliginį dialogą, spręsdama socialinės nelygybės problemas bei kitus šiandienos klausimus – migracijos, taikos, globalizacijos, arkivysk. R. Makrickas teigia, kad Bažnyčia turi plačias veiklos galimybes, nes yra tarptautinių organizacijų narė: „Šventasis Sostas yra pripažintas didžiųjų tarptautinių organizacijų, palaikome dvišalius santykius ir turime savo atstovybes. Tai vienas iš instrumentų, kuriais Bažnyčia gali pasauliniu mastu skelbti evangelinius principus, kurie kartu yra ir bendražmogiški: jautrumas socialinėms negandoms, migracijos problemoms, įvairių rūšių neteisingumui, ypač konfliktų ir karų metu. Bažnyčios balsas remiasi tikėjimo principais, nes ji negali naudoti jėgos ar spaudimo. Per švelniąją diplomatiją ir Evangelijos žodžius Bažnyčia kreipiasi į visų tautų sąžinę ir ieško bendrojo gėrio visiems žmonėms.“ Ką arkivyskupui asmeniškai reiškia tapti kardinolu? „Šis titulas yra tikrai labai įpareigojantis. Visų pirma jaučiu padėką Šventajam Tėvui už šį paskyrimą ir dėkoju žmonėms, kurie padėjo ateiti iki šios dienos. Taip pat jaučiu didelę atsakomybę, nes titulas yra ne vien pripažinimo ženklas, bet ir visų pirma didelė atsakomybė už dabartinę ir ateities Bažnyčią“, – sako arkivysk. R. Makrickas. Jam didelį įspūdį paliko popiežiaus laiškas, parašytas kardinolams. Jame jis prašo gyventi visada pakėlus akis aukštyn, tai yra žvelgti į Viešpatį, pažinti jį kuo geriau, kuo arčiau. Gyventi sudėjus rankas – tai reiškia būti maldos žmogumi, nes malda yra pokalbis su Dievu, per kurį Jis įkvepia mus ir veda tarnystės keliu. Taip pat popiežius kviečia gyventi nuogomis kojomis – tai yra stovėti tvirtai ant žemės ir jausti tą žemę, tą žemės pulsą, kuriuo gyvena žmonės. „Šia simbolika popiežius kviečia gyventi paprastą ir nuoširdų gyvenimą, būti kardinolais ne pagal titulą, bet pagal tarnystę, – teigia arkivysk. R. Makrickas. – Man asmeniškai šis titulas yra svarbus, bet žmogiškai aš suprantu, kad svarbiausias titulas, kurį mes gauname per savo gyvenimą, yra tas, kurį duoda mums Viešpats gyvenimo pabaigoje, kai susitiksime po šios žemės kelionės. Tas titulas, kurį Jis įteiks mums amžinybėje, bus pats svarbiausias. Noriu tikėti, kad iš Dievo lūpų išgirsiu, jog Jis suteiks ištikimojo tarno titulą, kurio visi mes – ir tikintys, ir netikintys žmonės, ir ypač dvasininkai – norėtume iš Viešpaties.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/arkivyskupas-r-makrickas-popiezius-kviecia-buti-kardinolais-ne-pagal-titula-bet-pagal-tarnyste/.