Kunigas brolis domininkonas Jokūbas Marija Goštautas pasakoja apie Rožinį

Spalio mėnuo Bažnyčios liturginiame kalendoriuje skirtas Švč. Mergelės Marijos Rožinio maldai. Daugelis šią maldą žino senovišku, bet vis dar dažnai vartojamu pavadinimu – Rožančius. Bet dažniau šiuo žodžiu nusakomas maldos įrankis – karoliukų vėrinys su kryželiu, kuriame dar gali būti ir Mergelės Marijos ar kurio nors kito šventojo medalikėlis. Rožinis – viena populiariausių ir mylimiausių Lietuvos katalikų maldų, kurią dažniausiai išmoko mamos ir močiutės. Jos kasdiene malda į Dievo Motiną prašo užtarti savo šeimas prieš Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, paveda jos globai savo džiaugsmus ir rūpesčius. Rožinis – ne vien moterų malda – jį šimtmečius meldžiasi ir vyrai: šeimų tėvai, kariai, vienuoliai ir popiežiai. Apie Rožinio maldą, jos tradiciją ir Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės šventę žurnalistui Vytautui Markevičiui pasakoja vienuolis dominikonas kunigas Jokūbas Marija Goštautas OP. „Rožinis man yra kasdienė malda, tam tikra stotelė dienoje, kai aš galiu atsitraukti nuo daugybės darbų, rūpesčių, minčių ir prisiglausti prie Mamos. Kiekvienas krikščionis yra pašauktas būti Kristaus nešėju. Rožinio malda, kuri yra Kristaus gyvenimo slėpinių apmąstymas, mus moko nešiotis Kristų savyje, Jį apmąstyti, Juo gyventi. Ši malda yra ėjimas per Kristaus gyvenimą su Jo mama. Tam tikra prasme Marija tampa ir mūsų Motina“, – sako kun. J. M. Goštautas OP. Kodėl visas spalio mėnuo Bažnyčios liturginiame kalendoriuje skirtas Švč. Mergelės Marijos Rožinio maldai? Juk ir taip dauguma tikinčiųjų kasdien meldžiasi Rožinį. „Žodis „dauguma“ man šiek tiek užkliūva... – sako kun. J. M. Goštautas OP. – Kad daug katalikų meldžiasi Rožinio maldą, tikrai sutinku, bet ar dauguma – abejoju. Spalis, kaip Rožinio mėnuo, man asocijuojasi su gyvenimiškais dalykais. Mes puikiai žinome, kad vitaminų gauname per kasdienį maistą, bet kartą ar keletą kartų per metus mums reikalingas specialus vitaminų kursas – ar po žiemos, ar rudenį. Taip yra ir su liturginiu Rožinio mėnesiu spalį – štai yra vienas metų mėnuo, kurio metu išgyvename intensyvų laiką, sukoncentruotą būtent Rožinio maldai. Taigi, tai yra intensyvus laikas sugrįžti prie šios maldos – ne tik melstis, bet ir apmąstyti, kokią vietą Rožinio malda užima mūsų Bažnyčioje. Tai ypatingas vitaminų kursas, kurį išgyvename kartą per metus. O tie, kurie meldžiasi kasdien, man atrodo, tikrai neišsigąs dar vienos galimybės – dar labiau atrasti Rožinio maldos grožį.“ Dvasininko teigimu, kartais įprasti dalykai mums tarsi atšimpa, todėl reikia iš naujo juos permąstyti, netgi tuos, kuriuos darome kasdien. „Nuostabu, kad šiais metais spalio 7 dieną, kai švenčiame Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės šventę, popiežius Pranciškus paprašė ją skirti Rožinio maldai už taiką ir už dabar vykstantį Sinodą“, – priduria kun. J. M. Goštautas OP. Pasakodamas, kas lėmė, kad Bažnyčios liturginiame kalendoriuje atsirado Rožinio Mergelės Marijos šventė, dominikonas vienuolis teigia, kad spalio 7-ojoje slypi vienas ypatingas įvykis: „XVI amžiuje Europa patyrė didelę grėsmę iš Turkų (Osmanų) imperijos, kai ji sparčiai plėtėsi,ir grėsė didžiulė invazija į Europą. Vyko aršūs susirėmimai mūšiuose. 1751-ųjų spalio 7-ąją įvyko didelis jūrų mūšis, vadinamas Lepanto mūšiu. Jį laimėjo jungtinės Europos karinės pajėgos: popiežiaus valstybė, Ispanija, Maltos ordinas, Genuja, Toskana, Venecijos respublika ir kai kurios kitos Italijos valstybės – Šventoji lyga. Kaip šis įvykis susijęs su Rožinio malda? Šventosios lygos laivynas buvo gerokai mažesnis už turkų laivyną, situacija buvo kritiškai grėsminga. Tuometinis popiežius Pijus V (beje, dominikonas) dar prieš lemtingąjį mūšį paskelbė katalikams prašymą, netgi reikalavimą, kad visi melstųsi Rožinį, prašydami Mergelės Marijos užtarimo. Ir jis pats, parpuolęs ant kelių, dieną ir naktį meldėsi Rožinį. Įvyko stebuklas – mūšis buvo laimėtas. Toji žinia popiežiaus dar nebuvo pasiekusi iš mūšio vietos, bet jis stebuklingai buvo informuotas – patyrė apreiškimą, viziją, kad mūšį laimėjo europiečiai, turkų ginkluotosios pajėgos buvo nustumtos. Popiežius Pijus V Mergelei Marijai suteikė Nugalėtojos titulą, o jo įpėdinis, popiežius Grigalius XIII, bule – oficialiu Bažnyčios įsakymu – įvedė Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės šventę, kurią iki šių dienų ir švenčiame pergalės Lepanto mūšyje dieną – spalio 7-ąją. Taip prisimename Mergelės Marijos užtarimą šiame mūšyje ir dėkojame jai už Europos apsaugojimą nuo turkų invazijos.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/dominikonas-kun-j-m-gostautas-op-rozinio-malda-man-tai-prisiglaudimas-prie-mamos/.