Karybos eksperto Dariaus Antanaičio komentarai apie aktualiausius tarptautinės politikos įvykius

Ar iš tiesų Šiaurės Korėja įsijungė į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje? Kiek realūs Irano grasinimai Izraeliui? Kaip ir kodėl kandidatai į JAV prezidentus naudoja vadinamąją karo kortą? Šiuos ir kitus svarbiausius tarptautinius įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Praėjusią savaitę įvairiu lygmeniu patvirtinta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ieškodamas pranašumo invazijoje į Ukrainą, pasitelkė karius ir karinę techniką iš Šiaurės Korėjos. Tai pirmas kartas per daugiau nei šimtmetį, kai Rusija į savo teritoriją pasikvietė užsienio pajėgas. JAV žvalgybos duomenimis, apie 8 tūkst. iš 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie yra Rusijoje, pasiekė Kursko pasienio regioną. Pasitvirtino pastebėjimas, kad Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, nesugebės jo užbaigti be užsienio pagalbos. Kodėl didžiosios pasaulio valstybės tik stebi šį procesą, tačiau aktyviau nereaguoja? „Kai kalbama apie tai, kad šiaurės korėjiečiai kariai atvyko kariauti Rusijos pusėje prieš Ukrainą, tai turime suvokti, kad neturime informacijos arba faktų, kad jie jau kariauja. Todėl visi stebi, kas bus toliau. Mes dažnai sakome, kad Vakarai delsia. Vakarų delsimą turėtume suprasti kaip laukimą ir žiūrėjimą, kas bus toliau. Arba galiu tiksliau pasakyti – kad nebūtų pridaryta bėdos. Užsienio karių Rusijoje buvo ir anksčiau. Prisiminkime bendras pratybas su kinais arba venesueliečiais, arba su iraniečiais. Todėl, manau, dabar svarbu išlaikyti šaltą protą ir žiūrėti, ar tai yra pajėgų demonstravimas, ar klaidinantys veiksmai, ar iš tiesų Šiaurės Korėja įsitraukė į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje“, – komentuoja karybos ekspertas. Jo teigimu, tam, kad galėtume sakyti, jog Šiaurės Korėjos kariai iš tiesų įsitraukė į Rusijos karą prieš Ukrainą, turi būti agresijos faktas. „Pavyzdžiui, jeigu kažkas stovi prie mūsų sienos ir agresyviai elgiasi, grasina tankais ar patrankomis, tai dar nereiškia, kad prasideda karas. Tai dar nereiškia, kad mes turime atidengti ugnį į tuos žmones už sienos. Visada turi būti faktas. Ir šiuo atveju manau, kad taip pat reikia laukti ir pažiūrėti, ar iš tikrųjų šiaurės korėjiečiai pradėjo kovoti prieš Ukrainą Rusijos pusėje aktyviai, ar tai tiesiog bandymas mus suklaidinti“, – tikina D. Antanaitis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė sąjungininkų neveiklumą Šiaurės Korėjos karinių pajėgų atžvilgiu ir pareiškė, kad jį stebina Kinijos tyla. Atsakydamas į tai Pekinas pareiškė, kad „nežino konkrečios Šiaurės Korėjos ir Rusijos dvišalių mainų ir bendradarbiavimo padėties“ ir kad „Kinijos pozicija tikintis, jog įvairios šalys skatins padėties švelninimą ir sieks politinio krizės Ukrainoje sprendimo, nepasikeitė“. D. Antanaičio nuomone, prezidentas V. Zelenskis, būdamas kovojančios už savo išlikimą valstybės prezidentas, privalo kelti klausimus, garsiai kalbėti ir būti sąžinės balsas kitiems, nes kitu atveju valstybių arba mūsų pačių būties dalykai tiesiog privers užmiršti, kas vyksta Ukrainoje. „Kitas dalykas – aiškinti Kinijai, kad ji nesuvaldo Šiaurės Korėjos ar Rusijos, daugiau yra poza, negu iš tikrųjų realus veiksmas, nes Kinija yra vienintelė, kuri gali apskritai sureguliuoti arba prilaikyti Rusiją ir Šiaurės Korėją. Todėl, mano galva, prezidentas Zelenskis taip kalba. Tai yra visiškai natūralu ir normalu. Būtų labai keista, jeigu taip nekalbėtų“, – teigia karybos ekspertas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-siaures-korejos-kariu-isitraukima-i-rusijos-kara-pries-ukraina-turi-patvirtinti-konkretus-faktai/.