Karybos ekspertas Darius Antanaitis komentuoja svarbiausius pastarųjų dienių tarptautinės politikos įvykius

Vakar Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė sieksiantis kitais metais užbaigti karą su Rusija diplomatinėmis priemonėmis. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas turi būti nutrauktas ir kad tai bus JAV prioritetas. Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą, kurios taikiniu tapo šalies energetikos infrastruktūra. Prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija per plataus masto ataką visoje Ukrainoje paleido 120 raketų ir 90 dronų. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pavadino šį išpuolį Rusijos tikruoju atsaku Vakarų lyderiams, kurie siekė užmegzti ryšius su prezidentu V. Putinu. Kodėl Rusija taip suaktyvino puolamąsias operacijas? „Sukaupti tokį kiekį šaudmenų, bepiločių orlaivių, raketų nėra vienos ar dviejų dienų, savaitės ar mėnesio klausimas. Todėl susieti šį apšaudymą su Olafo Scholzo skambučiu Putinui yra šiek tiek naivu, nes tokios operacijos planuojamos iš anksto. Iš praeities žinome, kad rusai apšaudydavo Ukrainą tada, kai sukaupdavo pakankamą kiekį šaudmenų. Šį apšaudymą aš daugiau siečiau su pasibaigusiais rinkimais Jungtinėse Valstijose, nes rusams reikia kuo greičiau palaužti Ukrainos valią gintis, kad priimtų jų sąlygas, kol Amerikoje dar nesibaigė valdžios perdavimo procedūros“, – svarsto D. Antanaitis. V. Zelenskis šeštadienį paskelbtame interviu teigė, kad norėtų kitais metais užbaigti karą su Rusija, ir pridūrė, jog sieks tai padaryti diplomatinėmis priemonėmis, kad ukrainiečiai dabar rengiasi derybų procesui, tačiau iš Rusijos tikisi tik ultimatumų. „Kai tu kalbi iš stipriojo pozicijos, negali apsimesti, kad esi silpnas. Tu visą laiką privalai kalbėti iš stipriojo pozicijos. Rusija stokoja žmonių, juos verbuoja iš Šiaurės Korėjos, neturi įrangos, ji keliauja iš Šiaurės Korėjos ir Irano, neturi pinigų, nes skolos ir veikiančios sankcijos daro savo. Todėl Rusija šiek tiek blefuoja. Ar kalbės ultimatumais? Turbūt kalbės ir privalės jais kalbėti. O šnekant apie karo užbaigimą diplomatinėmis priemonėmis – visi karai baigiasi diplomatinėmis priemonėmis, ir, be abejo, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui reikės atsisėsti ir kalbėti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu“, – aiškina karybos ekspertas. „Niekas nesustabdys Putino skambučiais telefonu. Praėjusią naktį surengta ataka – vienas galingiausių smūgių per visą karo laikotarpį – įrodė, kad diplomatija telefonu negali pakeisti faktinės visų Vakarų pagalbos Ukrainai. Ateinančios savaitės bus lemtingos ne tik karo eigai, bet ir mūsų ateičiai“, – parašė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. „Aš nenorėčiau komentuoti politikų pastebėjimų. Tik noriu pasakyti, kad bet koks karas baigiasi pokalbiais ir susitarimais, diplomatinėmis kalbomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasakė, kad nori užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis. Vadinasi, jis privalės kalbėtis su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Tuo pat metu Olafas Scholzas galbūt gavo naudingos informacijos iš Putino. Tai mes matome iš viešų šaltinių. Jis pasakė, kad Rusija nenusiteikusi nuolaidžiauti, o tai reiškia, jog Vakarai privalo toliau remti Ukrainą. Todėl aš manau, kad mes kartais turime išgirsti tai, kas sakoma, o ne tai, ką norime išgirsti. Olafas Scholzas tvirtina, kad Putinas neatsisako savo tolesnių tikslų, kuriuos buvo įvardinęs 2022-aisiais, o tai reiškia, kad Vakarai toliau privalo remti Ukrainą“, – teigia D. Antanaitis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-rusija-ir-toliau-nenusiteikusi-konstruktyvioms-taikos-deryboms-su-ukraina/.